Predicting $\tau$ lepton polarization at the LHC

Adomas Jelinskas

Abstract

This is a master’s thesis and it is written in Lithuanian language.

The goal of this thesis is to predict the polarization of a $\tau$ particle produced at the LHC and coming from a real $W$ boson. This is achieved by calculating the projection of the expectation value of the polarization vector of the $\tau$ particle. Calculations are done in the frame of the Standard Model. In this model only left-chiral currents couple to $W$ bosons. The mass of the $\tau$ particle is left non-zero, therefore one can see the influence of helicity mixing on polarization.

The initial colliding particles at the LHC are protons and the most important channels for $W$ production are quark fusion: $q\overline{q}\rightarrow W^{+}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}$. Calculation for $\tau$ production from $Z$ and $\gamma$ bosons, $q\overline{q}\rightarrow Z^{0},A^{\gamma}\rightarrow\tau^{+}\tau^{-}$, are also included for investigation of possible background events. Because quarks are confined in a proton, this thesis presents a thorough treatment on discribing proton’s inner structure with Parton distribution functions.

The results section shows plots of differential cross sections for $\tau^{+}$ production from different quark flavours and different energy intervals of the $\tau^{+}$ particle. A projection of the expectation value of the polarization vector depends on the chosen energy intervals. The vector on which it is projected is chosed to be the direction of the $\tau^{+}$ particle’s motion. The influence of the mass is best seen for low energy particles, because then the helicity mixing is higher.

PACS numbers: 13.88.+e, 14.60.Fg

VILNIAUS UNIVERSITETAS
FIZIKOS FAKULTETAS
TEORINĖS FIZIKOS KATEDRA
Adomas Jelinskas
$\tau$ leptono poliarizacija LHC
Magistro studiju baigiamasis darbas
(Studiju programa – Teorinė fizika ir astrofizika)

Studentas

Darbo vadovas

Recenzentas

Katedros vedėjas

Adomas Jelinskas

Doc. Dr. Thomas Gajdosik

Dr. Andrius Juodagalvis

Prof. Habil. Dr. Leonas Valkūnas

Vilnius 2013

Turinys

1. Ivadas
2. 1 Protono aprašymas naudojant partono pasiskirstymo funkcijas
   1. 1.1 Protono struktūros funkcijos
   2. 1.2 Neelastinė sklaida
   3. 1.3 Partonu modelis
   4. 1.4 Partono pasiskirstymo funkcijos
   5. 1.5 Neutrinu sklaida protonais
   6. 1.6 Protono-protono sklaida
3. 2 Partonu pasiskirstymo funkciju diferencialinės lygtys
4. 3 MSTW grupės partono pasiskirstymo funkcijos
5. 4 Leptono poliarizacijos vektorius
6. 5 $\tau^{+}$ leptono susidarymas
7. 6 Rezultatai
8. Išvados
9. Summary
10. Priedai
11. A Matriciniu elementu skaičiavimas
    1. A.1 $W^{+}$ kanalas
    2. A.2 $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ kanalas
       1. A.2.1 $A^{\gamma}$ bozonas
       2. A.2.2 $Z^{0}$ bozonas
       3. A.2.3 Interferencija
       4. A.2.4 $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ matricinis elementas
12. B Diferencialinis sklaidos skerspjūvis
    1. B.1 Viena masyvi dalelė
    2. B.2 Dvi masyvios dalelės
13. C Daleliu kinematika LAB sistemoje
    1. C.1 Viena masyvi dalelė
    2. C.2 Dvi masyvios dalelės

Ivadas

Šiame darbe nagrinėjami protono-protono susidūrimai Didžiajame priešpriešiniu srautu greitintuve (angl. Large Hadron Collider, LHC), kuriu metu susidaro $\tau$ leptonas ir prognozuojama jo poliarizacija. Labiausiai domina silpnosios saveikos procesai, kuriu metu susidaro $\tau$ leptono ir atitinkamo $\nu_{\tau}$ neutrino pora. Standartiniame modelyje laikoma, kad silnosios saveikos nešėjas, $W$ bozonas, saveikauja tik su kairiojo chirališkumo srovė. Chirališkumas yra susijes su poliarizacija. Norint aptikti dešiniojo chirališkumo srovės saveika, reikia nuspėti, kokiems matuojamiems dydžiams ši srovė turės itakos. Vienas tokiu dydžiu yra vidutinės poliarizacijos projekcija i tam tikra pasirinkta aši. Taigi, šio darbo tikslas yra prognozuoti, Standartinio modelio ribose, kokia vidutinės poliarizacijos vektoriaus projekcijos verte turės $\tau^{+}$ leptonai, susidare Didžiajame hadronu greitintuve.

Didžiajame priešpriešiniu srautu greitintuve pradinės dalelės yra protonai, bet protonu energijos yra tokios didelės, kad tiesiogiai saveikauja protonus sudarančios dalelės (vadinamos partonais), todėl šiame darbe didelis dėmesys skiriamas protonu struktūros aprašymui. Nagrinėjama, kokia tikimybė protone aptikti tam tikra partona, kaip tos tikimybės priklauso nuo saveikos energijos. Struktūra aprašoma partono pasiskirstymo funkcijomis, kurios yra naudojamos skaičiuoti protono-protono susidūrimu sklaidos skerspjūvius.

1 Protono aprašymas naudojant partono pasiskirstymo funkcijas

Protonas yra sudėtinė dalelė, sudaryta iš kvarku, antikvarku ir gliuonu, bendrai vadinamu partonais. Šiu daleliu dinamika yra aprašoma stipriosios saveikos teorija, vadinama kvantine chromodinamika. Bet dabartiniai skaičiavimo metodai nėra pajėgūs išspresti tokio sudėtingo uždavinio, kaip partonu energijos tikriniu verčiu nustatymas. Todėl praktiškai ši problema sprendžiama pasitelkus eksperimentinius rezultatus ir protonas aprašomas struktūros funkcijomis. Šiame skyriuje yra aprašyta, kaip teoriškai yra ivedamos partono pasiskirstymo funkcijos ir kaip jos gali būti suskaičiuojamos pasitelkus eksperimenta.

1.1 Protono struktūros funkcijos

Tarkime, kad elementarioji dalelė (elektronas) saveikauja su protonu elektromagnetine saveika. Feinmano diagrama tokiam procesui pavaizduota 1.1 paveiksle,

1.1 pav.: Elektrono-protono saveikos Feinmano diagrama

kur fotono-protono viršūnė pavaizduota dideliu apskritimu norint parodyti, kad protonas nėra taškinė dalelė. Matricinis elementas tokiam procesui yra išreikštas dvieju tenzoriu sandauga, iš kuriu vienas yra elektrono-fotono viršūnės tenzorius ir nepriklauso nuo fotono-protono saveikos viršūnės [1]. Metodai, kaip apskaičiuoti matricinius elementus, pateikti [1, 2, 3]. Fotono-protono viršūnės tenzoriu galima parametrizuoti remiantis tam tikromis prielaidomis. Laikoma, kad protono galinė būsena susumuota ir suvidurkinta pagal protono sukinius. Šis tenzorius bus žymimas $W_{\mu\nu}$. Elektrono-fotono viršūnės tenzorius yra [1]

$$L^{\mu\nu}=2[k^{\mu}k^{\prime\nu}+k^{\prime\mu}k^{\nu}+(q^{2}/2)g^{\mu\nu}]$$ (1.1.1)

ir matricinis elementas yra

$$\langle|\mathcal{M}^{2}|\rangle=\left(\frac{e^{2}}{q^{2}}\right)^{2}L^{\mu\nu}W_{\mu\nu}.$$ (1.1.2)

Čia $q^{\mu}=k^{\mu}-k^{\prime\mu}$ yra fotono momento vektorius ir $q^{2}=2(k\cdot k^{\prime})$, kai nepaisoma elektrono rimties masės. Pagrindinis kinematinis saryšis

$$p^{\mu}+k^{\mu}=p^{\prime\mu}+k^{\prime\mu}$$ (1.1.3)

gali būti perrašomas

$$p^{\prime\mu}=p^{\mu}+q^{\mu}.$$ (1.1.4)

Pakėlus kvadratu gaunama

$$\frac{-q^{2}}{2(p\cdot q)}=1.$$ (1.1.5)

Šis saryšis rodo, kad elastinės sklaidos metu vektoriai $p^{\mu}$ ir $q^{\mu}$ nėra nepriklausomi ir sistema aprašoma tik vienu nepriklausomu kintamuoju, dažniausiai $q^{2}$.

Tenzoriaus $W_{\mu\nu}$ Lorenco indeksai gali būti sudaryti iš turimu sistemos vektoriu ir tenzoriu, o jo funkcinė priklausomybė - iš skaliaru. Rašant tenzoriu bendru pavidalu reikia atsižvelgti i tam tikrus reikalavimus, kuriuos jis turi tenkinti: Lorenco kovariantiškumas (turi būti tenzorius visose atskaitos sistemose), turi tenkinti srovės tvermės dėsni.

Dydžiai, kurie gali sudaryti ši tenzoriu, yra nepriklausomi vektoriai $p^{\mu},\,q^{\mu}$ ir tenzorius $g^{\mu\nu}$. Srovės tvermės dėsnis yra $q^{\mu}W_{\mu\nu}=q^{\nu}W_{\mu\nu}=0$. Iš turimu dydžiu galima sukonstruoti du tenzorius, kurie tenkina ši tvermės dėsni:

$$\left(p^{\mu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\mu}\right)\left(p^{\nu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\nu}\right)$$ (1.1.6)

ir

$$\left(-g^{\mu\nu}+\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}}\right).$$ (1.1.7)

Šie du tenzoriai padauginami iš nežinomu funkciju, kurios priklauso nuo turimu skaliariniu dydžiu. Elastinės saveikos metu yra vienas nepriklausomas kintamasis, dažniausiai imamas $q^{2}$. Taigi, protono tenzorius, tenkinantis srovės tvermės dėsni, parametrizuojamas taip:

$$W^{\mu\nu}=4A(q^{2})\left(p^{\mu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\mu}\right)\left(p^{\nu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\nu}\right)+2M^{2}B(q^{2})\left(-g^{\mu\nu}+\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}}\right).$$ (1.1.8)

Daugikliai prie struktūros funkciju $A(q^{2})$ ir $B(q^{2})$ yra tokie dėl patogumo. $M$ yra protono masė. Reikia atkreipti dėmesi, kad tenzorius yra visiškai bendras ir nėra jokiu prielaidu dėl protono struktūros.

Sklaidos skerspjūvis laboratorinėje atskaitos sistemoje gaunamas toks:

$$\frac{d\sigma}{d\Omega}=\frac{\alpha^{2}}{4k^{2}\sin^{4}\!(\theta/2)}\frac{k^{\prime}}{k}\left(A(q^{2})\cos^{2}\!(\theta/2)+B(q^{2})\sin^{2}\!(\theta/2)\right).$$ (1.1.9)

$k$ ir $k^{\prime}$ yra elektrono energijos prieš ir po saveikos. Šioje lygtyje yra dvi struktūros funkcijos, kurios atitinka elektrono sklaida nuo protono elektrinio ir magnetinio momentu. Kintamieji $k^{\prime}$ ir $\theta$ elastinės sklaidos metu yra susieti paprastu saryšiu, kuris yra ekvivalentus (1.1.5):

$$\frac{k}{k^{\prime}}=1+\frac{2k}{M}\sin^{2}\!(\theta/2).$$ (1.1.10)

Eksperimente suskaičiavus išlekiančius elektronus kampais $\theta(q^{2})$ galima suskaičiuoti struktūros funkcijas $A(q^{2})$ ir $B(q^{2})$.

1.2 Neelastinė sklaida

Kai elektrono energija pakankamai didelė, elastinės sklaidos tikimybė yra maža palyginus su neelastinės sklaidos tikimybe. Būtent šio tipo sklaida ir parodo, remiantis taškiniu susidūrimu teorija, kad protonas sudarytas iš taškiniu daleliu partonu [1]. Neelastinės sklaidos metu galinė būsena gali būti viena iš daugybės galimu, todėl, esant didelėms energijoms, neelastinė sklaida yra daug tikėtinesnė. Lengviausia yra skaičiuoti sudėtini sklaidos skerspjūvi (angl. inclusive cross section), kuris gaunamas susumuojant visas galimas galines būsenas ir matuojant tik išlekiančio elektrono energija. Schematiškai tai galima pavaizduoti diagrama 1.2 paveiksle,

1.2 pav.: Elektrono-protono neelastinė sklaida

kur $X(p^{\prime})$ reiškia visas galimas galines būsenas, turinčias momenta $p^{\prime}$. Čia, kaip ir elastinės sklaidos atveju, laikoma, kad matricinis elementas yra suvidurkintas pagal poliarizacijas ir papildomai dar susumuotas pagal visas galimas galines būsenas $X$ ne tik sukinio, bet ir kitu kvantiniu skaičiu atžvilgiu. Kadangi susidūrimas neelastinis ir neišskiriama jokia galinė būsena, tai tos būsenos momentas yra nepriklausomas kintamasis. Taigi, elektrono momentas po smūgio $k^{\prime}$ ir kampas $\theta$ yra nepriklausomi dydžiai, priešingai nei elastinio susidūrimo metu, kur tie dydžiai yra susieti paprasta formule. Struktūros funkcijos priklausys nuo dvieju kintamuju.

Pagrindinis kinematinis saryšis yra

$$p^{\prime\mu}=p^{\mu}+q^{\mu},$$ (1.2.1)

kur $p^{\prime\mu}$ yra galinės būsenos momentas, $p^{\mu}$ - protono momentas, o $q^{\mu}$ yra perduodamas (virtualaus fotono) momentas. Pakėlus kvadratu

$$p^{\prime 2}=M^{2}+2(q\cdot p)+q^{2}.$$ (1.2.2)

$p^{\prime 2}$ yra galinės būsenos invariantinė masė pakelta kvadratu. Ji nelaikoma lygi 0, nes paprastai galinė būsena būna sudaryta iš daugybės hadronu, todėl masė nebūtinai bus maža. Šiuo atveju galinės būsenos invariantinė masė $p^{\prime 2}=W^{2}$ yra kintamasis, o ne konstanta $M^{2}$, kaip buvo elastinėje sklaidoje.
Pažymėjus

$$q\cdot p=M\nu,$$ (1.2.3)

$$-q^{2}=Q^{2},$$ (1.2.4)

kintamieji susieti taip:

$$2M\nu=Q^{2}+W^{2}-M^{2}.$$ (1.2.5)

Tenzorius, apibūdinantis fotono-protono saveika, parametrizuojamas taip pat, kaip elastinės sklaidos atveju, bet struktūros funkcijos priklauso nuo dvieju kintamuju, dažniausiai nuo $Q^{2}$ ir $\nu$:

$$W^{\mu\nu}=W_{1}(Q^{2},\nu)\left(-g^{\mu\nu}+\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}}\right)+\frac{W_{2}(Q^{2},\nu)}{M^{2}}\left(p^{\mu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\mu}\right)\left(p^{\nu}-\frac{(q\cdot p)}{q^{2}}q^{\nu}\right).$$ (1.2.6)

Matricinis elementas turi papildoma daugikli $4\pi M$, nes protono tenzorius taip apibrėžtas:

$$\langle|\mathcal{M}^{2}|\rangle=\left(\frac{e^{2}}{q^{2}}\right)^{2}4\pi ML^{\mu\nu}W_{\mu\nu}.$$ (1.2.7)

Skaičiuojant diferencialini sklaidos skerspjūvi, galiniu būsenu tankis rašomas tik išlekiančiam elektronui, nes kitu galinės būsenos daleliu impulsai jau susumuoti protono tenzoriuje. Laboratorinėje atskaitos sistemoje

$$\frac{d^{2}\sigma}{d\Omega dk^{\prime}}=\frac{\alpha^{2}}{4k^{2}\sin^{4}(\theta/2)}\left(W_{2}\cos^{2}(\theta/2)+2W_{1}\sin^{2}(\theta/2)\right),$$ (1.2.8)

arba pakeitus kintamuosius

$$Q^{2}=2kk^{\prime}(1-\cos\theta),$$ (1.2.9)

$$\nu=k-k^{\prime},$$ (1.2.10)

$$d\Omega dk^{\prime}=\frac{\pi}{kk^{\prime}}dQ^{2}d\nu$$ (1.2.11)

gaunama sklaidos skerspjūvio formulė

$$\frac{d^{2}\sigma}{dQ^{2}d\nu}=\frac{\pi\alpha^{2}}{4k^{2}\sin^{4}(\theta/2)}\frac{1}{kk^{\prime}}\left(W_{2}\cos^{2}(\theta/2)+2W_{1}\sin^{2}(\theta/2)\right).$$ (1.2.12)

Nagrinėjant partonu modeli yra patogu pereiti prie nauju bedimensiniu kintamuju:

$$x=\frac{Q^{2}}{2M\nu},$$ (1.2.13)

$$y=\frac{\nu}{k},$$ (1.2.14)

$$dQ^{2}d\nu=2Mk^{2}ydxdy.$$ (1.2.15)

Šie sklaidos skerspjūviai yra labai bendri, tačiau priklauso nuo nežinomu funkciju $W_{1}$ ir $W_{2}$, kurios priklauso nuo turimu skaliariniu dydžiu $Q^{2}$ ir $\nu$. Esant mažai energijai, sklaidos skerspjūvis turi susivesti i elastinės sklaidos, o dvi funkcijos $W_{1}$ ir $W_{2}$ atitinkamai i gautasias elastinei sklaidai. Šios funkcijos bendru atveju yra labai sudėtingos priklausomybės nuo kintamuju, tačiau esant didelei energijai, atsiranda priklausomybė tarp $Q^{2}$ ir $\nu$ kintamuju ir struktūros funkcijos priklauso jau ne nuo $Q^{2}$ ir $\nu$ atskirai, bet nuo ju santykio (šis efektas angliškai vadinamas Bjorken scaling). Tai labai supaprastina teorine analize ir veda prie partonu modelio.

1.3 Partonu modelis

Partonu modeli, aprašanti protono vidine struktūra, pasiūlė Bjorken ir Feynman [1, 2]. Šiame modelyje laikoma, kad protono sudedamosios dalys yra kvarkai, antikvarkai ir elektrinio krūvio neturinčios kitos dalelės, vėliau identifikuotos kaip gliuonai. Modelis remiasi tuo, kad eksperimentiškai nustatyta, jog protono sudėtinės dalelės elgiasi lyg laisvos taškinės dalelės. Tačiau kyla klausimas, kodėl galima laikyti partonus nesaveikaujančiais trumpais laiko intervalais?[2] Problema kyla dėl to, kad kvantinio lauko teorijoje laikoma, kad dalelės saveikauja keisdamosis virtualiais bozonais, kurie gali turėti neribotai didelius momentus, o dėl to gali gyvuoti labai trumpai. Tai reiškia, kad saveikos trukmė gali būti be galo trumpa - saveika negali išsijungti mažiems laiko tarpams ir dalelės negali tapti laisvomis. Šia problema išsprendžia efektas, angliškai vadinamas asymptotic freedom, kuris reiškia, kad saveikos stipris priklauso nuo energijos (arba atstumo) skalės. Stipriosios saveikos teorijoje QCD parodoma, kad didėjant energijai (arba mažėjant atstumui) saveikos stipris mažėja. Todėl galima laikyti, kad stiprioji saveika išsijungia esant labai trumpiems saveikos laikams.

Praeitame skyriuje nagrinėtos protono struktūros funkcijos, kaip spėjo Bjorken, tampa

$$MW_{1}(Q^{2},\nu)\rightarrow F_{1}(x),$$

$$\nu W_{2}(Q^{2},\nu)\rightarrow F_{2}(x),$$

kai energija labai didelė (angl. deep inelastic scatering). Kintamieji $Q^{2}$ ir $\nu$ tampa susieti: kintamasis $x=Q^{2}/2M\nu$ tampa fiksuotas (jei $Q^{2}$ didelis, tai ir $\nu$ didelis). Eksperimentai tokius spėjimus patvirtino [1, 4]. Toks funkciju ir kinematiniu kintamuju elgesys paaiškinamas tuo, jog elektronas elastiškai saveikauja su protone esančiais kvarkais. Pažiūrėjus i elastinės sklaidos surištus kintamuosius $Q^{2}=2M\nu$ matomas panašumas su neelastinės sklaidos kintamaisiais $Q^{2}=2M\nu x$. Tai duoda užuomina apie saveiku panašuma. Taigi, galima teigti, kad saveika vėl tampa elastine, tik ne su protonu, o su partonu, jei elastinės saveikos formulėje protono mase $M$ pakeisime kvarko mase $m_{i}=xM$ ir dydi $x$ laikysime protono rimties masės dalimi, kuria sudaro kvarko masė. Teoriškai tai galima paaiškinti taip: didelio momento $Q^{2}$ perdavimo metu fotonas mato labai smulkius atstumo ir laiko intervalus, todėl fotonas gali saveikauti tiesiogiai su labai mažomis sudedamosiomis protono dalimis, kvarkais, kurie turi tik dali protono momento.

Atskaitos sistemoje, kurioje protono momentas yra didelis, masės galima nepaisyti ir momento vektorius yra lightlike vektorius, nukreiptas susidūrimo ašimi. Partonai taip pat turi lightlike momentus, beveik lygiagrečius susidūrimo ašiai. Ju statmenos momentu komponentės yra labai mažos, nes tam reikėtu sugerti didelės energijos gliuona, bet tai yra negalima dėl asymptotic freedom: esan didelės energijos gliuonui, saveikos stipris $\alpha_{s}$ yra labai mažas. Todėl galima laikyti, kad partonai neturi statmenos momento komponentės ir kvarko momentas yra

$$p^{\mu}=fP^{\mu},$$ (1.3.1)

kur $f$ yra kvarko turima protono momento dalis, $P^{\mu}$ - protono momentas. Žemiausios eilės artutinumu nepaisoma procesu su gliuonais, t.y. kvarkai laikomi laisvais pradinėje būsenoje ir po saveikos tie patys kvarkai laikomi esa galinės būsenos. Tuomet elektrono-protono saveikos skerspjūvis bus skaičiuojamas procesui, kuriame elektrono emituotas fotonas saveikauja su vienu laisvu partonu. Saveikos skerspjūvio formulė priklausys nuo partono momento dalies $f$ ir tikimybės $f_{i}(f)$, kad $i$ skonio kvarkas turi $f$ dali momento.

Taigi, laikoma, kad sklaida yra elastinė, o saveikauja elektronas su laisvu kvarku, turinčiu dali $f$ protono momento. Momento tvermės dėsnis fotono-kvarko viršūnėje yra

$$q^{\mu}+fp^{\mu}=p^{\prime\mu},$$

$$q^{2}+f^{2}M^{2}+2f(p\cdot q)=m^{2}\approx 0,$$

kur $p^{\prime\mu}$ yra kvarko momentas po susidūrimo. Tarus, kad partonas nėra virtualus (kaip anksčiau aptarta, jis yra laisvas), momento kvadratas lygus masės kvadratui. Taip pat galime nepaisyti nario $f^{2}M^{2}$. Tuomet

$$f=\frac{Q^{2}}{2M\nu}\equiv x.$$ (1.3.2)

Todėl šiame modelyje kintamasis $x$ yra kvarko turima protono momento ir rimties masės dalis.

Jei saveika su kvarku yra elastinė, tai galima naudoti paprastas formules elastinei taškinei sklaidai, kuri priklausys nuo kvarko savybiu (masės, protono momento dalies, jo krūvio). Elastinės taškinės elektrono-kvarko sklaidos diferencialinis sklaidos skerspjūvis $i$-ojo skonio kvarkui užrašomas

$$\frac{d^{2}\sigma^{i}}{dQ^{2}d\nu}=\frac{\pi\alpha^{2}}{4k^{2}\sin^{4}(\theta/2)}\,\frac{1}{kk^{\prime}}\,\left(Q_{i}^{2}\cos^{2}(\theta/2)+Q_{i}^{2}\frac{Q^{2}}{4m_{i}^{2}}2\sin^{2}(\theta/2)\right)\delta(\nu-Q^{2}/2m_{i}),$$ (1.3.3)

kur $m_{i}$ ir $Q_{i}$ yra $i$ skonio kvarko masė ir krūvis $e$ vienetais. Delta funkcija atsiranda, nes sklaida elastinė ir turi galioti atitinkamas saryšis tarp kintamuju.

Palyginus vienos rūšies kvarko saveikos formule (1.3.3) su sudėtine formule (1.2.12), kur itrauktos saveikos su visais kvarkais, matoma, kad vieno kvarko indėlis i struktūros funkcijas yra

$$W^{i}_{1} =Q_{i}^{2}\frac{Q^{2}}{4M^{2}x^{2}}\delta(\nu-Q^{2}/2Mx),$$ (1.3.4)

$$W^{i}_{2} =Q_{i}^{2}\delta(\nu-Q^{2}/2Mx).$$ (1.3.5)

Norint gauti pilnas funkcijas $W$, reikia sudėti visu kvarku indėlius ir suintegruoti pagal visas galimas momento dalies $x$ vertes. Po integralu reikia irašyti tikimybės funkcija $f_{i}(x)$, kuri reiškia, kad $i$ skonio kvarkas turi $x$ dali protono momento. Šios tikimybės $f_{i}(x)$ ir yra vadinamos partono pasiskirstymo funkcijomis (angl. Parton Distribution Functions, PDF) ir jos nėra gaunamos iš modelio, bet ieina i modeli kaip parametrai, apibūdinantys protona.

$$W_{1}(\nu,Q^{2}) =\sum_{i}\int_{0}^{1}f_{i}(x)Q_{i}^{2}\frac{Q^{2}}{4M^{2}x^{2}}\delta(\nu-Q^{2}/2Mx)dx,$$ (1.3.6)

$$W_{2}(\nu,Q^{2}) =\sum_{i}\int^{1}_{0}f_{i}(x)Q_{i}^{2}\delta(\nu-Q^{2}/2Mx)dx.$$ (1.3.7)

Integralai lengvai suskaičiuojami dėl delta funkcijos:

$$MW_{1}(\nu,Q^{2}) =\sum_{i}\frac{1}{2}Q_{i}^{2}f_{i}(x)\equiv F_{1}(x),$$ (1.3.8)

$$\nu W_{2}(\nu,Q^{2}) =\sum_{i}Q_{i}^{2}xf_{i}(x)\equiv F_{2}(x)$$ (1.3.9)

ir gaunamas saryšis

$$2xF_{1}(x)=F_{2}(x).$$ (1.3.10)

Pasinaudojus gautais rezultatais dėl struktūros funkciju ir pakeitus kintamuosius $x=Q^{2}/2M\nu$ ir $y=\nu/k$, saveikos skerspjūvi galima užrašyti

$$\frac{d^{2}\sigma}{dxdy}=\frac{2\pi\alpha^{2}}{Q^{4}}sF_{2}(x)\left(1+(1-y)^{2}\right)$$ (1.3.11)

Iš pradžiu galima manyti, kad funkcijos $F_{1}$ ir $F_{2}$ bus didelės tik taško $x=1/3$ aplinkoje, nes yra trys kvarkai, t.y. kiekvienas ju turės trečdali protono momento. Tačiau taip nėra [1, 2]: struktūros funkciju priklausomybė gana sudėtinga nuo $x$ ir jos gali turėti dideles vertes taškuose toli nuo $x=1/3$ taško.

1.4 Partono pasiskirstymo funkcijos

Laikant, kad elektronas saveikauja su krūvi turinčiais kvarkais, tikimybės funkcijas galima užrašyti išreikštai kiekvieno skonio kvarkams ir antikvarkams. Tokios pačios funkcijos kiekvienam kvarko skoniui bus ne tik protono atveju, bet ir neutrono, nes stiprioji saveika nepriklauso nuo kvarku skoniu. Taip pat tos pačios funkcijos naudojamos aprašyti protono saveika su neutrinais. Taigi, yra keli eksperimentiniai šaltiniai šioms funkcijoms gauti.

Gautoje funkcijos $F_{2}(x)$ išraiškoje (1.3.9) tikimybės funkcijos užrašomos išreikštai kiekvienam kvarko skoniui, o daugikliai $Q_{i}^{2}$ yra atitinkami krūviai [1]:

$$F_{2}^{ep}(x)=x\{\frac{4}{9}\left[u(x)+\overline{u}(x)\right]+\frac{1}{9}\left[d(x)+\overline{d}(x)+s(x)+\overline{s}(x)\right]\ldots\}.$$ (1.4.1)

Čia $u(x)\equiv f_{u}(x)$ yra $u$ skonio kvarko pasiskirstymo funkcija, $\overline{u}(x)$ - $u$ skonio antikvarko ir t.t., o taškai reiškia kitus galimus kvarku skonius. Viršutinis indeksas $ep$ rodo, kad funkcija skirta elektrono protono sklaidai.

Partono pasiskirstymo funkcijos turi tenkinti tam tikras salygas, kad atspindėtu tinkamus protono kvantinius skaičius, kaip antai: visa tikimybė rasti $s$ skonio kvarka ir antikvarka yra lygi 0:

$$\int_{0}^{1}[s(x)-\overline{s}(x)]dx=0.$$ (1.4.2)

Taip pat protone turi būti du $u$ kvarkai ir vienas $d$ kvarkas:

$$\int_{0}^{1}[u(x)-\overline{u}(x)]dx=2,$$ (1.4.3)

$$\int_{0}^{1}[d(x)-\overline{d}(x)]dx=1.$$ (1.4.4)

Visas partonu momentas turi būti lygus protono momentui

$$\int_{0}^{1}x[u(x)+\overline{u}(x)+d(x)+\overline{d}(x)+g(x)+\ldots]dx=1,$$ (1.4.5)

kur funkcija $g(x)$ yra gliuono pasiskirstymo funkcija. Yra nustatyta, kad maždaug puse protono momento turi gliuonai.

Kiekvienas hadronas turi savo partonu pasiskirstymo funkcijas, tenkinančias salygas, kurios atspindi tinkamus hadrono kvantinius skaičius. Dėl hadronu simetrijos savybiu funkcijos turi atspindėti tas simetrijas, pavyzdžiui, protono ir neutrono partonu pasiskirstymo funkcijos apytiksliai tenkina tokias lygybes:

$$u^{p}(x)=d^{n}(x)\equiv u(x),$$ (1.4.6)

$$d^{p}(x)=u^{n}(x)\equiv d(x),$$ (1.4.7)

kur $p$ ir $n$ indeksai nurodo, kad funkcijos yra atitinkamai protono ir neutrono. Dėl to struktūros funkcija elektrono-neutrono sklaidai galima užrašyti

$$F_{2}^{en}(x)=x\{\frac{4}{9}[d(x)+\overline{d}(x)]+\frac{1}{9}[u(x)+\overline{u}(x)+s(x)+\overline{s}(x)]\ldots\}.$$ (1.4.8)

Čia reikia atkreipti dėmesi, kad naudojamos tos pačios funkcijos, kaip ir elektrono-protono sklaidai, ir pirmosios dvi partono pasiskirstyymo funkcijos reiškia, kad neutrone tikimybės rasti $u$ kvarka ir antikvarka yra tokios pačios, kaip protone rasti $d$ skonio kvarka ir antikvarka.

Struktūros funkcijas galima dar labiau supaprastinti tarus, kad tikimybė susidaryti $u,d,s$ kvarku ir antikvarku poroms dėl kvantiniu fliuktuaciju yra vienoda. Tuomet ju pasiskirstymo funkcijos bendrai pavadinamos $q_{s}$. Indeksas $s$ čia reiškia sea kvarkus. $u$ ir $d$ kvarku funkcijos bus valentiniu kvarku (tai kvarkai, kurie egzistuoja protone ne dėl kvantiniu fliuktuaciju) $u_{v}$ ir $d_{v}$ ir sea kvarku funkciju suma, o sea kvarkai bus $u$ ir $d$ antikvarkai bei visi $s$ kvarkai ir antikvarkai:

$$u=u_{v}+q_{s},$$ (1.4.9)

$$d=d_{v}+q_{s},$$ (1.4.10)

$$\overline{d}=\overline{u}=s=\overline{s}=q_{s}.$$ (1.4.11)

Toks modelio supaprastinimas pakeičia šešias funkcijas (1.4.1) lygtyje trimis funkcijomis.

1.5 Neutrinu sklaida protonais

Analogiškai praeituose poskyriuose aptartai elektrono-protono sklaidai galima užrašyti sklaidos skerspjūvius ir struktūros funkcijas neutrino-protono sklaidai. Esant pakankamai didelei energijai, neutrinas saveikauja su viena taškine dalele, todėl reikia žinoti formules neutrinu (antineutrinu) ir kvarku sklaidai. Diferencialiniai sklaidos skerspjūviai skirtingoms silpnosios saveikos reakcijoms laboratorinėje atskaitos sistemoje išreiškiami lygtimi per kintamaji $y$ [4]:

$$\frac{d\sigma^{\nu q}}{dy}=\frac{G^{2}s}{\pi},$$ (1.5.1)

kuri tinka dviem procesams

$$\nu_{\mu}+d\longrightarrow\mu^{-}+u,$$

$$\overline{\nu}_{\mu}+\overline{d}\longrightarrow\mu^{+}+\overline{u},$$ (1.5.2)

vaizduojamiems Feinmano diagramomis 1.3 paveiksle

1.3 pav.: Neutrino-kvarko sklaida

ir lygtimi

$$\frac{d\sigma^{\overline{\nu}q}}{dy}=\frac{G^{2}s}{\pi}(1-y)^{2},$$ (1.5.3)

kuri tinka dviem procesams

$$\nu_{\mu}+\overline{u}\longrightarrow\mu^{-}+\overline{d},$$

$$\overline{\nu}_{\mu}+u\longrightarrow\mu^{+}+d,$$ (1.5.4)

vaizduojamiems Feinmano diagramomis 1.4 paveiksle.

1.4 pav.: Neutrino-kvarko sklaida

Kaip ir praeitame skyriuje, pilnutini saveikos skerspjūvi neutrino (antineutrino)-protono arba neutrino (antineutrino)-neutrono sklaidai galima užrašyti su partonu pasiskirstymo funkcijomis:

$$\frac{d\sigma^{\nu p}}{dydx}=\frac{G^{2}s}{\pi}x\left[d(x)+\overline{u}(x)(1-y)^{2}\right],$$ (1.5.5)

$$\frac{d\sigma^{\nu n}}{dydx}=\frac{G^{2}s}{\pi}x\left[u(x)+\overline{d}(x)(1-y)^{2}\right],$$ (1.5.6)

kur indeksai $\nu p$ reiškia neutrino sklaida nuo protono, o $\nu n$ - nuo neutrono.

Sklaidai nuo izoskaliariniu taikiniu (kurie turi po lygiai protonu ir neutronu)

$$\frac{d\sigma^{\nu N}}{dydx}=\frac{G^{2}s}{2\pi}x\left[[u(x)+d(x)]+[\overline{u}(x)+\overline{d}(x)](1-y)^{2}\right].$$ (1.5.7)

Atitinkamai antineutrinams sklaidos formulė gaunama sukeitus vietomis daugiklius 1 ir $(1-y)^{2}$:

$$\frac{d\sigma^{\overline{\nu}N}}{dydx}=\frac{G^{2}s}{2\pi}x\left[[u(x)+d(x)](1-y)^{2}+[\overline{u}(x)+\overline{d}(x)]\right].$$ (1.5.8)

Ivedus struktūros funkcijas

$$\frac{F_{2}^{\nu N}(x)}{x}=u(x)+d(x)+\overline{u}(x)+\overline{d}(x),$$ (1.5.9)

$$F_{3}^{\nu N}(x)=u(x)+d(x)-\overline{u}(x)-\overline{d}(x),$$ (1.5.10)

formulės (1.5.7) ir (1.5.8) tampa

$$\frac{d\sigma^{\nu N,\overline{\nu}N}}{dydx}=\frac{G^{2}s}{2\pi}\left\{\left[\frac{F_{2}(x)\pm xF_{3}(x)}{2}\right]+\left[\frac{F_{2}(x)\mp xF_{3}(x)}{2}\right](1-y)^{2}\right\}.$$ (1.5.11)

Kol kas šiame skyriuje pateiktas formalizmas yra pirmos eilės aproksimacija skaičiuojant leptono-protono saveikos skerspjūvi. Aukštesnės eilės pataisos turės iskaityti modifikacijas partonu pasiskirstymo funkcijoms. Čia nagrinėtos partonu pasiskirstymo funkcijos esa priklauso tik nuo kintamojo $x$, ir ši savybė vadinama Bjorken scaling, tačiau dėl aukštesnės eilės pataisu funkcijos priklausys ir nuo daleliu energijos. Tai vadinama scaling violation: funkcijos lėtai kinta nuo $Q^{2}$. Tai yra pataisa dėl QCD efektu.

1.6 Protono-protono sklaida

Remiantis ankstesniuose skyriuose aprašytu partonu modeliu ir partono pasiskirstymo funkcijomis galima prognozuoti protono-protono susidūrimu rezultatus. Kadangi partono pasiskirstymo funkcijos aprašo protona iki saveikos su vektoriniu bozonu, tai turi būti imanoma, naudojantis tomis pačiomis PDF, aprašyti protonu susidūrimus. Būtent šis procesas ir vyksta Didžiajame hadronu greitintuve ir ji reikia aprašyti, norint suskaičiuoti greitintuve susidariusios $\tau$ dalelės sklaidos skerspjūvi. Nagrinėjamas procesas yra

$$P+P\rightarrow\tau^{+}+\nu_{\tau}+X.$$ (1.6.1)

Susidūrus dviem protonams susidaro $\tau$ ir $\nu_{\tau}$ leptonai ir daugybė hadronu $X$, kurie nėra analizuojami.

Šiame procese du leptonai susidaro silpnosios saveikos metu po dvieju protone esančiu kvarku susiliejimo. Visi kiti kvarkai po saveikos išlekia hadronais $X$.

Atskaitos sistemoje, kurioje protonu trimačiu momentu suma lygi 0 (masės centro sistema, angl. center-of-mass frame, CM), protonu momentu vektoriai gali būti parametrizuojami taip:

$$P_{1}^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ P\end{array}\right),\quad P_{2}^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ -P\end{array}\right).$$ (1.6.2)

Nepaisant kvarku rimties masiu ir statmenu momento komponenčiu, kvarku momentu vektoriai yra:

$$p_{1}^{\mu}=x_{1}\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ P\end{array}\right),\quad p_{2}^{\mu}=x_{2}\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ -P\end{array}\right).$$ (1.6.3)

Pagrindinio vykstančio proceso $q+\overline{q}\rightarrow\tau^{+}+\nu_{\tau}$ sklaidos skerspjūvis pažymimas $\sigma(q\overline{q}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau})$. Padauginus ši sklaidos skerspjūvi iš partono pasiskirstymo funkciju kvarkui su momento dalimi $x_{1}$ ir antikvarkui su momento dalimi $x_{2}$ ir suintegravus pagal visas momentu dalis $x_{1}$ ir $x_{2}$, gaunamas pilnutinis protonu sklaidos skerspjūvis

$$\sigma(PP\rightarrow\tau\nu_{\tau}X)=\sum_{AB}\int\int dx_{1}dx_{2}\Big{(} \sigma\left(q_{A}(x_{1})\overline{q}_{B}(x_{2})\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}\right)q_{A}(x_{1})\overline{q}_{B}(x_{2})+$$

$$+\sigma\left(\overline{q}_{B}(x_{1})q_{A}(x_{2})\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}\right)\overline{q}_{B}(x_{1})q_{A}(x_{2})\Big{)}$$ (1.6.4)

Antrasis narys sumoje atsiranda, nes kvarkas gali turėti momento dali $x_{2}$, o antikvarkas - $x_{1}$.

2 Partonu pasiskirstymo funkciju diferencialinės
lygtys

Partono pasiskirstymo funkcijos priklauso nuo būdingo saveikos momento $Q^{2}$ [1, 2]. Ši išvada gaunama iskaičius aukštesnės eilės pataisas partonu modeliui. Atsižvelgus i stipriaja saveika pirmuoju artutinumu $\alpha_{s}$ atžvilgiu, t.y. i procesus su gliuonais, partono pasiskirstymo funkcijos nebeturi Bjorken scaling savybės. Žinoma, pačios funkcijos vistiek bus nustatomos eksperimentiškai, bet atsiranda galimybė nustatyti funkciju priklausomybe nuo momento $Q^{2}$ ir išvesti diferencialines lygtis, kurias turi tenkinti šios funkcijos. Eksperimente suskaičiavus funkcijas viename taške $Q^{2}$, galima, naudojantis tomis diferencialinėmis lygtimis, suskaičiuoti funkcijas visuose kituose taškuose. Eksperimentiškai nustatyti funkcijas visoms $Q^{2}$ vertėms yra neimanoma.

Taigi, šiame skyriuje bus nagrinėjami protone esančiu kvarku saveika su gliuonais (2.1 pav.).

2.1 pav.: Kvarko ir elektrono saveikos Feinmano diagrama

Kvarkas, anksčiau laikytas realiu, dabar dėl išspinduliuoto gliuono taps virtualus, pasikeis jo momentas, todėl pasikeis ir reakcijos amplitudė, kuri priklauso nuo kvarko momento. Jei kažkuris kvarkas turėjo protono momento dali $x$ ir pasiskirstymo funkcija $f(x)$, tai, išspinduliaves gliuona, jis turės momenta $y<x$, todėl prie partono pasiskirstymo funkcijos $f(y)$ reikia pridėti tikimybe, kad prieš tai buves kvarkas išspinduliuos gliuona, ir šita tikimybė bus proporcinga $f(x)$.

Kvarkui yra didelė tikimybė išspinduliuoti kolinearu gliuona, nes, skaičiuojant toki matricini elementa, vardiklyje yra daugiklis $\sin^{2}\theta$ ir integravimas pagal kampa $\theta$ yra nuo $0$ iki $1$, taigi, tikimybė labai išauga esant mažies emisijos kampams, o mažais kampais spinduliuojami kolinearūs mažos energijos gliuonai. Taigi, skaičiuojant tokiu procesu amplitudes, galima tiesiogiai jas skaičiuoti, arba pataisas dėl gliuonu radiacijos itraukti i partonu pasiskirstymo funkcijas. Būtent taip ir yra daroma - partono pasiskirstymo funkcijose yra susumuotos visos aukštesnės eilės amplitudės, kurios yra didelės tik dėl kolinearaus gliuono emisijos.

Reikia nagrinėti pradini kvarka, aukščiau esančioje Feinmano diagramoje prieš saveika su fotonu. Šis kvarkas gali išspinduliuoti gliuona ir Feinmano diagrama tokiam paprastam procesui yra pavaizduota 2.2 paveiksle.

2.2 pav.: Kvarko skilimas

Tarkime, kad pradinio kvarko momentas yra

$$p^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}p\\ 0\\ 0\\ p\end{array}\right)$$ (2.0.1)

Susidariusiu daleliu momentai užrašomi taip, kad dalelės būtu beveik realios, tai yra, su mažomis statmenomis komponentėmis $p_{\perp}$. Priklausomai nuo to, kuri iš susidariusiu daleliu saveikauja toliau, ta dalelė laikoma virtualia ir jos propagatorius turi būti užrašomas $p_{\perp}^{2}$ tikslumu, o kitos dalelės momentas gali būti užrašomas $p_{\perp}$ tikslumu. Taigi, skaičiuojant spinorus ir poliarizacijos vektorius, momentai kvarkui ir gliuonui atitinkamai yra

$$k^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}(1-z)p\\ -p_{\perp}\\ 0\\ (1-z)p\end{array}\right),\qquad q^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}zp\\ p_{\perp}\\ 0\\ zp\end{array}\right)$$ (2.0.2)

Šie momentai tenkina realumo salygas $q^{2}=k^{2}=0+\mathcal{O}(p_{\perp}^{2})$.

Čia pateikiamas tik kvarko pasiskirstymo funkcijos skaičiavimas, todėl kvarkas laikomas virtualiu. Gliuono pasiskirstymo funkcija apskaičiuojama analogiškai. Skaičiuojant kvarko propagatoriu, reikia naudoti tokius momentus

$$q^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}zp\\ p_{\perp}\\ 0\\ zp-\frac{p_{\perp}^{2}}{2zp}\end{array}\right), k^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}(1-z)p\\ -p_{\perp}\\ 0\\ (1-z)p+\frac{p_{\perp}^{2}}{2zp}\end{array}\right)$$ (2.0.11)

Kadangi gliuonas laikomas realiu, tai $q^{2}=0+\mathcal{O}(p_{\perp}^{4})$, tuo tarpu kvarkui $k^{2}=-\frac{p_{\perp}^{2}}{z}+\mathcal{O}(p_{\perp}^{4})$.

Matricinis elementas (2.2 pav.) diagramai yra

$$i\mathcal{M}=\overline{u}(k)(-ig_{s}\gamma^{\mu})u(p)\epsilon^{\ast}_{\mu}(q)$$ (2.0.12)

Spalvos daugiklis yra

$$\chi^{\dagger}_{\alpha}(k)t^{a}_{\alpha\beta}\chi_{\beta}(p)a^{a}(q)$$ (2.0.13)

Pakeltas kvadratu ir suvidurkintas

$$\frac{1}{3}\sum_{p,k,q}\left[\chi^{\dagger}_{\alpha}(k)t^{a}_{\alpha\beta}\chi_{\beta}(p)a^{a}(q)\right]\left[(a^{b})^{\dagger}(q)\chi^{\dagger}_{\gamma}(p)t^{b}_{\gamma\delta}\chi_{\delta}(k)\right]$$

$$=\frac{1}{3}\mathrm{Tr}\left[t^{a}t^{a}\right]=\frac{4}{3}$$

Matricini elementa paprasta apskaičiuoti naudojant helicity tikrines funkcijas, nes kvarko masė laikoma lygia 0. Bendra matricinio elemento išraiška, panaudojus spinorus

$$u(p)=\left(\begin{array}[]{c}\sqrt{p\cdot\sigma}\,\xi(p)\\ \sqrt{p\cdot\overline{\sigma}}\,\xi(p)\end{array}\right)$$ (2.0.14)

yra (kol kas nerašant spalvos daugiklio)

$$i\mathcal{M} =-ig_{s}\left(\begin{array}[]{cc}\xi^{\dagger}(k)\sqrt{k\cdot\sigma}&\xi^{\dagger}(k)\sqrt{k\cdot\overline{\sigma}}\end{array}\right)\left(\begin{array}[]{cc}0&1\\ 1&0\end{array}\right)\left(\begin{array}[]{cc}0&\sigma^{\mu}\\ \overline{\sigma}^{\mu}&0\end{array}\right)\left(\begin{array}[]{c}\sqrt{p\cdot\sigma}\,\xi(p)\\ \sqrt{p\cdot\overline{\sigma}}\,\xi(p)\end{array}\right)\epsilon^{\ast}_{\mu}(q)$$ (2.0.22)

$$=-ig_{s}\left(\xi^{\dagger}(k)\sqrt{k\cdot\sigma}\,\overline{\sigma}^{\mu}\sqrt{p\cdot\sigma}\,\xi(p)+\xi^{\dagger}(k)\sqrt{k\cdot\overline{\sigma}}\,\sigma^{\mu}\sqrt{p\cdot\overline{\sigma}}\,\xi(p)\right)\epsilon^{\ast}_{\mu}(q)$$ (2.0.23)

Norint gauti left-handed Dirako spinorus ir atsižvelgus i pasirinkta elektrono momenta, spinorai yra tokie:

$$\xi_{L}(p)=\left(\begin{array}[]{c}0\\ 1\end{array}\right),\qquad\xi_{L}(k)=\left(\begin{array}[]{c}\frac{p_{\perp}}{2(1-z)p}\\ 1\end{array}\right)$$ (2.0.24)

Tuomet (2.0.22) lygties antras dėmuo lygus 0 ir, paėmus konkrečius gliuono poliarizacijos vektorius

$$\epsilon_{L}^{\ast\mu}(q)=\frac{1}{\sqrt{2}}\left(\begin{array}[]{c}0\\ 1\\ i\\ -\frac{p_{\perp}}{zp}\end{array}\right),\qquad\epsilon_{R}^{\ast\mu}(q)=\frac{1}{\sqrt{2}}\left(\begin{array}[]{c}0\\ 1\\ -i\\ -\frac{p_{\perp}}{zp}\end{array}\right),$$ (2.0.25)

matriciniai elementai skirtingoms poliarizacijoms yra

$$i\mathcal{M}(q_{L}\rightarrow q_{L}g_{L})=ig_{s}\frac{\sqrt{2(1-z)}}{z(1-z)}p_{\perp}$$ (2.0.26)

$$i\mathcal{M}(q_{L}\rightarrow q_{L}g_{R})=ig_{s}\frac{\sqrt{2(1-z)}}{z}p_{\perp}$$ (2.0.27)

Dėl lyginumo (angl. parity) invariantiškumo matriciniai elementai nesikeičia, jei pakeičiamos visos poliarizacijos, todėl iškart galima parašyti susumuota ir suvidurkinta amplitude

$$\frac{1}{2}\sum_{\mathrm{pol.}}|\mathcal{M}|^{2}=\frac{2g_{s}^{2}p_{\perp}^{2}}{z(1-z)}\left(\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right)\equiv\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle$$ (2.0.28)

Tarkim, kad kvarkas, išspinduliaves kolinearu gliuona ir turintis momenta $k^{\mu}$, toliau saveikauja su kažkokiu taikiniu $X$. Pažymėkime tokius dydžius:
$\mathcal{M}(qX\rightarrow Y)$ - suvidurkintas ir susumuotas pagal poliarizacijas matricinis elementas kvarko sklaidai nuo kažkokio taikinio $X$, kai susidaro galinė būsena $Y$;
$\int d\Pi_{Y}$ - galinės būsenos $Y$ fazinės erdvės integralas.
Sklaidos skerspjūvio formulė, kai kvarkas su momentu $p^{\mu}$, išspinduliaves gliuona, saveikauja su taikiniu $X$, yra (naudojant atitinkama momenta kvarko propagatoriui (2.0.11))

$$d\sigma=\frac{1}{2p2E_{X}(1+v_{X})}\frac{d^{3}q}{(2\pi)^{3}2q^{0}}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle\left(\frac{1}{k^{2}}\right)^{2}\mathcal{M}(qX\rightarrow Y)d\Pi_{Y}$$ (2.0.29)

Integrala pagal gliuono momenta galima perrašyti taip

$$d^{3}q=dq^{3}\cdot d^{2}q_{\perp}=pdz\cdot p_{\perp}2\pi dp_{\perp}=pdz\cdot\pi dp_{\perp}^{2}$$ (2.0.30)

Tuomet sklaidos skerspjūvi galima užrašyti

$$\sigma =\int\frac{pdz\pi dp_{\perp}^{2}}{8\pi^{3}2zp}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle\left(\frac{z^{2}}{p_{\perp}^{4}}\right)\frac{(1-z)}{2(1-z)p2E_{X}(1+v_{X})}\int d\Pi_{Y}\mathcal{M}(qX\rightarrow Y)$$

$$=\int\frac{dzdp_{\perp}^{2}}{16\pi^{2}z}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle\frac{(1-z)z^{2}}{p_{\perp}^{4}}\cdot\sigma(qX\rightarrow Y)$$ (2.0.31)

Irašius matricinio elemento išraiška (2.0.28)

$$\sigma =\int\frac{dzdp_{\perp}^{2}}{16\pi^{2}}\frac{z(1-z)}{p_{\perp}^{4}}\frac{2g_{s}^{2}p_{\perp}^{2}}{z(1-z)}\left[\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]\cdot\sigma(qX\rightarrow Y)$$

$$=\int_{0}^{1}dz\int\frac{dp_{\perp}^{2}}{p_{\perp}^{2}}\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\left[\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]\cdot\sigma(qX\rightarrow Y)$$ (2.0.32)

Integralas pagal statmena komponente turėtu sumuoti tik mažas vertes, nes buvo laikoma, kad ji maža, tačiau galima integruoti nuo $m^{2}$ iki $s$, nes kitaip neaišku, kokia turėtu būti viršutinė riba, ir vistiek dideliu statmenu komponenčiu indėlis yra mažas dėl to, kad vienas daugiklis yra vardiklyje.

$$\sigma(qX\rightarrow gY)=\int_{0}^{1}dz\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]\cdot\sigma(qX\rightarrow Y)$$ (2.0.33)

Šia formule galima interpretuoti taip: prieš sklaidos skerspjūvi dešinėje lygybės pusėje esantis daugiklis reiškia tikimybe, kad pradiniame kvarke galima rasti kvarka su momentu $(1-z)p$. Tos tikimybės išraiška:

$$f_{q}^{(1)}(z)=\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]$$ (2.0.34)

Formulėje (2.0.33) neiskaityta tikimybė, kad kvarkas neišspinduliuoja nieko ir saveikauja pilnos energijos kvarkas. Jeigu toje formulėje pakeisime kintamaji $x=1-z$ ir $x$ reikš kvarko momento dali, tai formulė atrodys taip

$$\sigma(qX\rightarrow gY)=\int_{0}^{1}dx\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+x^{2}}{1-x}\right]\cdot\sigma(qX\rightarrow Y)$$ (2.0.35)

Jei norėtume suskaičiuoti, kaip saveikauja pilnos energijos kvarkas su $x=1$, integralas diverguotu. Reikia kažkaip iskaityti ta pilnos energijos kvarka ir izoliuoti divergencija. Paprasčiausia būtu užrašyti tikimybės funkcija su Dirako delta funkcija

$$f^{(0)}_{q}(x)=\delta(1-x)$$ (2.0.36)

Tuomet tikimybės funkcija yra

$$f_{q}(x)=f^{(0)}_{q}(x)+f^{(1)}_{q}(x)=\delta(1-x)+\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+x^{2}}{1-x}\right]$$ (2.0.37)

Tačiau ir ji dar netinka pilnam kvarko aprašymui, nes, pirma, antroje funkcijoje yra singuliarumas, kai $x=1$, ir, antra, funkcija nėra tinkamai normuota, nes $\delta$ funkcija normuota i 1 ir iskaito pilnos energijos kvarka su momento dalimi $x=1$, bet reikia atsižvelgti i tai, kad kvarkas, turėdamas momenta $x=1$ gali išspinduliuoti gluona ir tuomet jis nebepriklausys šiai funkcijai - reikia iš $\delta$ funkcijos atimti ta dali kvarku. Divergencija, kai $x\rightarrow 1$, atsiranda dėl kolineariu gliuonu emisijos, tačiau yra žinoma, kad tokio tipo divergencija panaikina virtualiu gliuonu diagramos, todėl tikimybės funkcija gali būti užrašyta

$$f_{q}(x)=\delta(1-x)+\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+x^{2}}{1-x}-A\delta(1-x)\right]$$ (2.0.38)

ir reikia surasti konstanta A, kad funkcija būtu tinkamai normuota. Konstanta A iš tikruju ir atitinka virtualiu gliuonu diagramas, kurios čia neskaičiuojamos. Pilna tikimybės funkcija turi tenkinti ($\alpha_{s}$ eilės tikslumu) normavimo salyga

$$\int_{0}^{1}dxf_{q}(x)=1$$ (2.0.39)

Kadangi integralas vistiek diverguoja, tai yra iprasta apibrėžti diverguojančia pasiskirstymo dali taip:

$$\frac{1}{(1-x)_{+}}$$ (2.0.40)

yra lygi funkcijai $1/(1-x)$ visuose taškuose, išskyrus $x=1$, ir tolydžios funkcijos $g(x)$ integralas su šiuo pasiskirstymu yra

$$\int_{0}^{1}dx\frac{g(x)}{(1-x)_{+}}=\int_{0}^{1}dx\frac{g(x)-g(1)}{(1-x)}$$ (2.0.41)

Pasinaudojus šiuo apibrėžimu, galima surasti konstanta A

$$\int_{0}^{1}dx\frac{1+x^{2}}{(1-x)_{+}}=\int_{0}^{1}dx\frac{x^{2}-1}{(1-x)}=-\frac{3}{2}$$ (2.0.42)

Galiausiai kvarko tikimybės pasiskirstymas yra

$$f_{q}(x)=\delta(1-x)+\frac{\alpha}{2\pi}\,\mathrm{ln}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)\left[\frac{1+x^{2}}{(1-x)_{+}}+\frac{3}{2}\delta(1-x)\right]$$ (2.0.43)

Ši funkcija yra tinkamai normalizuota, bet vistiek singuliari šalia taško $x=1$, todėl galima tikėtis, kad aukštesnės eilės pataisos bus svarbios šioje srityje - reikia iskaityti keliu kolineariu gliuonu emisija. Tarkime, kad kvarkas išspinduliuoja du gliuonus

kur gliuonas 1 yra išspinduliuojamas su statmena momento dedamaja $p_{1\perp}$, o gliuonas 2 - su momento dedamaja $p_{2\perp}$. Gliuono 2 emisija gali būti apskaičiuojama lygiai, kaip ir aukščiau, o tuomet, jei $p_{2\perp}\ll p_{1\perp}$, tai pirmasis virtualus kvarkas gali būti laikomas realiu ir gliuono 1 emisijos matricinis elementas bus toks pat, kaip ir gliuono 2, todėl dvieju gliuonu emisija duos

$$\left(\frac{\alpha}{2\pi}\right)^{2}\int_{m^{2}}^{s}\frac{dp_{1\perp}^{2}}{p_{1\perp}^{2}}\int_{m^{2}}^{p_{1\perp}^{2}}\frac{dp_{2\perp}^{2}}{p_{2\perp}^{2}}=\frac{1}{2}\left(\frac{\alpha}{2\pi}\right)^{2}\,\mathrm{ln}^{2}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)$$ (2.0.44)

Visi kolinearūs gliuonai gali duoti svaru indėli, jei tenkina salyga $p_{1\perp}\gg p_{2\perp}\gg p_{3\perp}\gg\ldots$ ir tai duos daugikli

$$\frac{1}{n!}\left(\frac{\alpha}{2\pi}\right)^{n}\,\mathrm{ln}^{n}\!\left(\frac{s}{m^{2}}\right)$$ (2.0.45)

Kadangi tarpiniai kvarkai yra vis labiau virtualūs, galima juos interpretuoti kaip originalaus kvarko sudėtines dalis, kai jo struktūra yra analizuojama vis mažesnėje atstumo skalėje. Kvarkas su momentu $k^{2}\sim p^{2}_{\perp}$ gali būti laikomas kvarko sudėtine dalimi ir būti matomas, kai kvarkas yra stebimas $\Delta r\sim p_{\perp}^{-1}$ skyra. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo skalės, kvarkas gali būti matomas kaip virtualiu kvarku ir gliuonu visuma. Galima isivaizduoti, kad kvarko ir gliuono skilimas yra nuolatinis procesas, priklausantis nuo statmenos kvarko momento komponentės. Norint tai aprašyti matematiškai, reikia i pasiskirstymo funkcijas itraukti priklausomybe nuo statmenos komponentės, todėl ivedame naujas funkcijas $f_{g}(x,Q)$ ir $f_{q}(x,Q)$, kurios reiškia tikimybe rasti gliuona ar kvarka su momento dalimi $x$, atsižvelgiant i kolineariu gliuonu emisija su statmena momento komponente $p_{\perp}<Q$. Jei $Q$ truputi padidinsime, reiks taip pat atsižvelgti i galima gliuonu emisija su statmenu momentu $Q<p_{\perp}<Q+\Delta Q$. Diferencialinė tikimybė, kad kvarkas išspinduliuos gliuona (dabar jau iskaitant spalvos daugikli), yra

$$\frac{4}{3}\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\frac{dp_{\perp}^{2}}{p_{\perp}^{2}}\frac{1+(1-z)^{2}}{z}$$ (2.0.46)

Tai iskaičius, nauja gliuono tikimybės funkcija išreiškiama taip

$$f_{g}(x,Q+\Delta Q)$$

$$= f_{g}(x,Q)+\int_{0}^{1}dx^{\prime}\int_{0}^{1}dz\left[\frac{4}{3}\frac{\alpha_{s}}{2\pi}\frac{\Delta Q^{2}}{Q^{2}}\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]f_{q}(x^{\prime},p_{\perp})\delta(x-zx^{\prime})$$

$$= f_{g}(x,Q)+\frac{\Delta Q}{Q}\int_{x}^{1}\frac{dz}{z}\left[\frac{4}{3}\frac{\alpha_{s}}{\pi}\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]f_{q}(\frac{x}{z},p_{\perp})$$ (2.0.47)

Šioje lygtyje galima pereiti prie ribos $\Delta Q\rightarrow 0$ ir gauti diferencialine lygti, kuria tenkina pasiskirstymo funkcija:

$$\frac{d}{d\,\mathrm{ln}Q}f_{g}(x,Q)=\frac{\alpha_{s}}{\pi}\int_{x}^{1}\frac{dz}{z}\left[\frac{4}{3}\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right]f_{q}(\frac{x}{z},p_{\perp})$$ (2.0.48)

Ši lygtis vadinama partono evoliucijos lygtimi, o funkcija

$$\frac{4}{3}\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\equiv P_{g\leftarrow q}(z)$$ (2.0.49)

vadinama skilimo funkcija (angl. spliting function). Ji parodo tikimybe kvarkui išspinduliuoti gliuona.
Atsižvelgus i tai, kad, turint gliuona arba kvarka, jie gali skilti, reikia iskaityti visus galimus skilimus, užrašant evoliucijos lygtis. Feinmano diagramos šiems skilimams yra pavaizduotos 2.3 paveiksle.

2.3 pav.: Partonu skilimo diagramos

Tuomet pilnos evoliucijos funkcijos atrodo taip:

$$\frac{d}{d\,\mathrm{ln}Q}f_{g}(x,Q)=\frac{\alpha_{s}(Q^{2})}{\pi}\int_{x}^{1}\frac{dz}{z}\left\{P_{g\leftarrow q}(z)\sum_{f}\left[f_{f}(\frac{x}{z},Q)+f_{\overline{f}}(\frac{x}{z},Q)\right]+P_{g\leftarrow g}(z)f_{g}(\frac{x}{z},Q)\right\},$$

$$\frac{d}{d\,\mathrm{ln}Q}f_{f}(x,Q)=\frac{\alpha_{s}(Q^{2})}{\pi}\int_{x}^{1}\frac{dz}{z}\left\{P_{q\leftarrow q}(z)f_{f}(\frac{x}{z},Q)+P_{q\leftarrow g}(z)f_{g}(\frac{x}{z},Q)\right\},$$

$$\frac{d}{d\,\mathrm{ln}Q}f_{\overline{f}}(x,Q)=\frac{\alpha_{s}(Q^{2})}{\pi}\int_{x}^{1}\frac{dz}{z}\left\{P_{q\leftarrow q}(z)f_{\overline{f}}(\frac{x}{z},Q)+P_{q\leftarrow g}(z)f_{g}(\frac{x}{z},Q)\right\}$$ (2.0.50)

Jos dar vadinamos Altarelli-Parisi lygtimis.

Skilimo funkcijos yra

$$P_{q\leftarrow q}(z)=\frac{4}{3}\left[\frac{1+z^{2}}{(1-z)_{+}}+\frac{3}{2}\delta(1-z)\right],$$

$$P_{g\leftarrow q}(z)=\frac{4}{3}\left[\frac{1+(1-z)^{2}}{z}\right],$$

$$P_{q\leftarrow g}(z)=\frac{1}{2}\left[z^{2}+(1-z)^{2}\right],$$

$$P_{g\leftarrow g}(z)=6\left[\frac{(1-z)}{z}+\frac{z}{(1-z)_{+}}+z(1-z)+\left(\frac{11}{12}-\frac{n_{f}}{18}\right)\delta(1-z)\right]$$ (2.0.51)

Partonu pasiskirstymo funkcijos itraukia visus galimus singuliarumus vietoj to, kad jie būtu skaičiuojami atskirai skaičiuojant matricinius elementus.

3 MSTW grupės partono pasiskirstymo funkcijos

Šiame darbe skačiavimams naudojamos MSTW grupės partono pasiskirstymo funkcijos [5]. Jos pasirinktos dėl laisvo ir paprasto priėjimo ir $C\!+\!+$ kodo pateikimo. Pasižiūrėjus i konkrečias funkciju vertes ivairiems kvarku skoniams galima nuspresti, kuriuos kvarkus reikia itraukti i skaičiavimus, o kurie yra nesvarbūs. Esant labai didelės energijos protonams (Laboratorinėje atskaitos sistemoje, kuri yra ir protonu masės centro sistema, vieno protono energija siekia $P=7$ TeV), svarbūs gali būti ir sunkesni kvarkai, kurie protone atsiranda dėl fliuktuaciju.

Skaičiuojant $W^{+}$ kanala, galimos kvarku poros yra $u\overline{d},\,u\overline{s},\,c\overline{s},\,c\overline{d}$. CKM matricos komponenčiu vertės yra [7]

$$|V|=\left(\begin{array}[]{ccc}|V^{ud}|&|V^{us}|&|V^{ub}|\\ |V^{cd}|&|V^{cs}|&|V^{cb}|\\ |V^{td}|&|V^{ts}|&|V^{tb}|\end{array}\right)=\left(\begin{array}[]{ccc}0.974&0.225&0.003\\ 0.225&0.973&0.041\\ 0.009&0.040&0.999\end{array}\right)$$ (3.0.1)

Kvarku lygio diferencialiniai sklaidos skerspjūviai, kaip ir (1.6) lygtyje, bus dauginami iš partono pasiskirstymo funkcijos ir atitinkamo CKM matricinio elemento, pakelto kvadratu. PDF kvarkui, priklausanti nuo protono momento dalies $x_{i}$, kur $i=1,2$, ir energijos skalės $Q$, žymima pagal kvarko skonio pavadinima, pavyzdžiui, $u$ kvarkui $u(x_{i},Q)$. Taigi, bus tokie daugikliai

$$u\left(x_{1},Q\right)\,\overline{d}\left(x_{2},Q\right)|V^{ud}|^{2}$$

$$u\left(x_{1},Q\right)\,\overline{s}\left(x_{2},Q\right)|V^{us}|^{2}$$

$$c\left(x_{1},Q\right)\,\overline{d}\left(x_{2},Q\right)|V^{cd}|^{2}$$

$$c\left(x_{1},Q\right)\,\overline{s}\left(x_{2},Q\right)|V^{cs}|^{2}$$ (3.0.2)

ir čia $Q=2P\sqrt{x_{1}x_{2}}$. 3.1 paveiksluose parodytos šios funkcijos. Kadangi yra du kintamieji $x_{1}$ ir $x_{2}$, tai abscisiu ašyje atidėtas kintamasis $x_{1}$, o kintamasis $x_{2}$ parinktas triju skirtingu verčiu. Visuomet dominuoja $u\overline{d}$ kvarku pora - ji yra svarbiausia. Kvarku $u\overline{s}$ pora, palyginus su $c\overline{s}$ kvarkais, duoda mažesni indėli i $\tau$ dalelės susidaryma, tačiau šiame darbe vistiek ši pora yra iskaitoma, o $c\overline{s}$ pora - ne, dėl to, kad $c$ kvarko masė yra tos pačios eilės, kaip ir $\tau$ masė ir ja reikėtu iskaityti, bet čia analizuojama situacija, kai kvarkai neturi masės.

3.1 pav.: Partono pasiskirstymo funkcijos (3), padaugintos iš $x_{1}x_{2}$. $\mathrm{lg}x_{2}=-2$ (kairėje), $\mathrm{lg}x_{2}=-4$ (viduryje), $\mathrm{lg}x_{2}=-6$ (dešinėje).

Analogiškai, skaičiuojant $\tau^{+}\tau^{-}$ leptonu poros susidaryma dėl $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonu, galimos kvarku poros yra $u\overline{u},\,d\overline{d},\,s\overline{s},\,c\overline{c}$. Matriciniai elementai bus dauginami iš tokiu funkciju:

$$u\left(x_{1},Q\right)\,\overline{u}\left(x_{2},Q\right)$$

$$d\left(x_{1},Q\right)\,\overline{d}\left(x_{2},Q\right)$$

$$s\left(x_{1},Q\right)\,\overline{s}\left(x_{2},Q\right)$$

$$c\left(x_{1},Q\right)\,\overline{c}\left(x_{2},Q\right)$$ (3.0.3)

Šios funkcijos pavaizduotos 3.2 paveiksluose. Matoma, kad dominuoja $u$ ir $d$ kvarkai, o $s$ kvarko indėlis šiuo atveju didesnis už $c$ kvarko.

3.2 pav.: Partono pasiskirstymo funkcijos (3), padaugintos iš $x_{1}x_{2}$. $\mathrm{lg}x_{2}=-2$ (kairėje), $\mathrm{lg}x_{2}=-4$ (viduryje), $\mathrm{lg}x_{2}=-6$ (dešinėje).

4 Leptono poliarizacijos vektorius

Matriciniame elemente prieš nagrinėjamos dalelės spinora irašius projekcijos operatoriu $P_{n}=(1-\not{n}\gamma^{5})/2$ ir susumavus pagal dalelės poliarizacijas, gaunamas dydis, kuris reiškia vidutinės leptono poliarizacijos vektoriaus projekcija i $n^{\mu}$ aši [6]. Dydis $P_{n}v^{s}(k)$, kur $v^{s}(k)$ yra Dirako spinoras, yra spinoro projekcija i $n^{\mu}$ aši. $v^{s}(k)$ išraiška nėra svarbi, nes šios funkcijos sudaro pilna funkciju sistema, ir susumavus pagal spinoro poliarizacijas $s$ gaunamas pilnumo saryšis, kuris nepriklauso nuo spinoro $v^{s}(k)$ išraiškos. Gauta matricini elementa padalinus iš iprasto elemento, kuris skaičiuotas be projekcijos operatoriaus, gaunama normuota vidutinės leptono poliarizacijos vektoriaus projekcija i $n^{\mu}$ aši.

Projekcijos operatorius yra Lorenco invariantas, todėl vektorius $n^{\mu}$ turi būti apibrėžtas vienareikšmiškai ir kovariantiškai visose atskaitos sistemose t.y., turi tenkinti tam tikras salygas. Visu pirma, leptono rimties atskaitos sistemoje (angl. rest-frame, RF) vektorius $n^{\mu}$ gali būti parenkamas turis tik erdvines koordinates. Leptono, kurio masė $m$, momento vektorius $k^{\mu}$ turi tik laikine koordinate, taigi, ju dvieju Lorenco sandauga lygi 0 šioje ir visose kitose atskaitos sistemose. Taip pat vektorius parenkamas vienetinio ilgio:

$$(n\cdot k)= 0$$ (4.0.1)

$$n^{2}= -1$$ (4.0.2)

$$k^{2}= m^{2}$$ (4.0.3)

Rimties atskaitos sistemoje vektoriaus kryptis neapibrėžta, bet laboratorinėje atskaitos sistemoje (angl. lab-frame, LAB) galima reikalauti, kad vektoriaus $n^{\mu}$ erdvinės koordinatės sutaptu su $\tau$ dalelės momento vektoriaus $k^{\mu}$ erdvinėmis koordinatėmis - trimačiai vektoriai lygiagretūs. Laikinė vektoriaus $n^{\mu}$ komponentė apibrėžiama per kitus sistemos vektorius: kvarku arba protonu momentu vektorius. Tuomet LAB sistemoje kampu $\theta$ susidariusios dalelės kryptis taip pat bus ir poliarizacijos vektoriaus projekcijos kryptis.

Kadangi reikalaujama, kad vektoriaus $n^{\mu}$ erdvinės koordinatės būtu lygiagrečios vektoriaus $k^{\mu}$ erdvinėms koordinatėms, tai jam vienareikšmiškai apibrėžti reikalingas dar vienas vektorius, turintis tik laikine komponente. Jis gali būti toks: Protonu momentai LAB sistemoje yra

$$P_{1}^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ P\end{array}\right),\qquad P_{2}^{\mu}=\left(\begin{array}[]{c}P\\ 0\\ 0\\ -P\end{array}\right)$$ (4.0.4)

ir galima apibrėžti vektoriu

$$T^{\mu}=\frac{1}{2P}(P_{1}^{\mu}+P_{2}^{\mu})=\left(\begin{array}[]{c}1\\ 0\\ 0\\ 0\end{array}\right),$$ (4.0.5)

kuris turi tik laikine komponente ir gali būti panaudotas sistemos laiko matavimui. Tuomet vektorius $n^{\mu}$ išreiškiamas dviem vektoriais

$$n^{\mu}=\alpha T^{\mu}+\beta k^{\mu}$$ (4.0.6)

Iš aukščiau užrašytu salygu randami koeficientai

$$n^{\mu}=\frac{1}{\sqrt{(k\cdot T)^{2}-m^{2}}}\left(-mT^{\mu}+\frac{(k\cdot T)}{m}k^{\mu}\right)$$ (4.0.7)

arba

$$n^{\mu}=\frac{1}{|\vec{k}|}\left(-mT^{\mu}+\frac{E}{m}k^{\mu}\right)$$ (4.0.8)

kur $E$ ir $|\vec{k}|$ yra nagrinėjamos dalelės energija ir impulsas LAB sistemoje. Kai dalelė nejuda, $|\vec{k}|=0$, vektorius yra neapibrėžtas.

5 $\tau^{+}$ leptono susidarymas

Pagrindinis šio darbo uždavinys yra suskaičiuoti $\tau^{+}$ leptono, susidariusio iš $W^{+}$ bozono, poliarizacija. Didžiajame hadronu greitintuve LHC sudurinėjami protonai, todėl $\tau^{+}$ leptonas gali susidaryti susiliejant kvarko ir antikvarko poroms: $q\overline{q}\rightarrow W^{+}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}$ ir $q\overline{q}\rightarrow Z^{0},A^{\gamma}\rightarrow\tau^{+}\tau^{-}$. Čia $A^{\gamma}$ reiškia fotona. Feinmano diagramos šiems procesams pavaizduotos 5.1 paveiksle.

5.1 pav.: $\tau^{+}$ leptono susidarymas LHC

Kaip buvo apžvelgta 3 skyriuje, teigiamo krūvio $\tau^{+}$ dalelė susidaro susiliejus $u\overline{d},\,u\overline{s}$ kvarkams, kai saveikos nešėjas yra $W^{+}$ bozonas, ir susiliejus $u\overline{u},\,d\overline{d},\,s\overline{s}$ kvarkams, kai saveikos nešėjai yra $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonai. Matriciniu elementu skaičiavimai yra pateikti priede A. Jie priklauso nuo saveikos nešėju ir yra labai skirtingi. Vienintelis fermionas, kurio masė itraukiama i skaičiavimus, yra $\tau^{+}$ leptonas. Jo masė ($1.78$ GeV [7]) yra daug didesnė už sunkiausio $s$ kvarko mase ($95$ MeV).

Diferencialinis sklaidos skerspjūvis $\tau^{+}$ dalelei išsisklaidyti LAB sistemoje kampais $0<\theta<\frac{\pi}{2}$ ir to skerspjūvio skaičiavimas pateiktas B ir C prieduose. Dėl to, kad susidūrimai yra simetriniai, sklaidos skerspjūvis intervale $\frac{\pi}{2}<\theta<\pi$ yra visiškai toks pat. Sklaidos skerspjūvis, skaičiuotas su projekcijos operatoriumi, žymimas

$$\left(\frac{d\sigma_{AB}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)$$ (5.0.1)

(C.1) ir (C.2) formulės. $AB$ reiškia kvarku skonius, iš kuriu susidarė leptonas, o $n$ reiškia, kad dydis skaičiuotas su projekcijos operatoriumi. Vektorius $n^{\mu}$ projekcijos operatoriuje pasirenkamas (4.0.8). Analogiškai, iprastas diferencialinis sklaidos skerspjūvis žymimas

$$\left(\frac{d\sigma_{AB}}{d\cos\!\theta}\right)$$ (5.0.2)

be indekso $n$.

Gauta diferencialini sklaidos skerspjūvi padalinus iš iprasto diferencialinio sklaidos skerspjūvio (t.y. be projekcijos operatoriaus), gaunama normuota leptono vidutinės poliarizacijos projekcija i aši $n^{\mu}$, kurios erdvinė kryptis sutampa su pačios dalelės kryptimi. Tačiau eksperimentiškai neimanoma nustatyti, kuriuo kanalu susidarė leptonas. Todėl reikia sudėti visu galimu procesu diferencialinius sklaidos skerspjūvius ir padalinti iš susumuotu iprastu diferencialiniu sklaidos skerspjūviu:

$$A^{n}(\cos\!\theta)=\frac{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)}{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)}$$ (5.0.3)

Šis santykis reiškia $\tau^{+}$ leptono, susidariusio Didžiajame hadronu greitintuve, vidutinės poliarizacijos vektoriaus projekcija i leptono judėjimo aši. Taip pat teoriškai galima pasakyti kiekvieno proceso indėli i bendra normuota projekcija, pavyzdžiui:

$$A^{n}_{u\overline{d}}(\cos\!\theta)=\frac{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)}{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)}$$ (5.0.4)

Labai svarbu yra palyginti $\tau^{+}$ leptonu, susidariusiu per $W^{+}$ bozona ir $Z^{0}$, $A^{\gamma}$ bozonus, poliarizacijas, nes, jei norima eksperimentiškai nustatyti leptono, susidarančio iš $W$ bozono poliarizacija, reikia žinoti, kokia dali daleliu sudaro nereikalingos ar galbūt klaidingai identifikuojamos dalelės, susidariusios iš $Z^{0}$, $A^{\gamma}$ bozonu.

$$A^{n}_{W}(\cos\!\theta)=\frac{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)}{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)}$$ (5.0.5)

$$A^{n}_{Z\gamma}(\cos\!\theta)=\frac{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}^{n}}{d\cos\!\theta}\right)}{\displaystyle\left(\frac{d\sigma_{u\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{u\overline{u}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{d\overline{d}}}{d\cos\!\theta}\right)+\left(\frac{d\sigma_{s\overline{s}}}{d\cos\!\theta}\right)}$$ (5.0.6)

Šie dydžiai priklauso nuo kampo $\theta$, bet taip pat galima atskirai nagrinėti atrenkant skirtingos energijos $\tau^{+}$ daleles. Didžiausia nagrinėjamo dydžio pokyti lemia mažos energijos dalelės, nes tuomet pasidaro svarbi dalelės masė. Tačiau negalima pasirinkti daleliu tik su maža energija, nes, kaip buvo minėta ankstesniame skyriuje, dalelės impulsui artėjant i 0, vektorius $n^{\mu}$ tampa neapibrėžtas. Todėl reikia pasirinkti mažiausia ir didžiausia leidžiama dalelės impulsa.

6 Rezultatai

Šiame skyriuje pateikiami skaičiavimu rezultatai, kurie gauti naudojantis pasirašyta $C\!+\!+$ programa. Grafikai braižyti Wolfram Mathematica^® programa. Skaičiavimams naudotu konstantu vertės yra [7]:

$$\alpha=\frac{1}{129},$$

$$\sin^{2}\theta_{w}=0.231,$$

$$M=80.385\,\mathrm{GeV},$$

$$M_{Z}=91.188\,\mathrm{GeV},$$

$$\Gamma=2.085\,\mathrm{GeV},$$

$$\Gamma_{Z}=2.495\,\mathrm{GeV},$$

$$m=1.776\,\mathrm{GeV},$$

$$|V_{ud}|=0.974,\quad|V_{us}|=0.225.$$

6.1 pav.: $\tau^{+}$ leptono diferencialiniai sklaidos skerspjūviai iš skirtingu kvarku skoniu: ◼$u\overline{d}$, ⚫$u\overline{s}$, ❏$u\overline{u}$, ❍$d\overline{d}$, ▼$s\overline{s}$; iskaitytos visos $\tau^{+}$ dalelės.

6.1 paveiksle pavaizduotas diferencialinis sklaidos skerspjūvis $\tau^{+}$ leptono susidarymui iš skirtingu kvarku skoniu iskaitant visas susidariusias $\tau^{+}$ daleles. Iš teorijos galima spėti, kad daugiausia daleliu susidaro iš $u\overline{u}$ kvarku, susiliejančiu i fotona, ir jie yra mažos energijos, nes fotono saveikos stipris yra didižiausias, tačiau jo inašas mažėja priklausomai nuo energijos kaip $1/\hat{s}$, kur $\sqrt{\hat{s}}$ yra kvarku energija ju masės centro sistemoje. Antras pagal diduma indėlis turi būti dėl $u\overline{d}$ kvarku, kurie susilieja turėdami energija, artima $W$ bozono masei. Esant šiai rezonansinei energijai sklaidos skerspjūvis tam procesui smarkiai išauga. Kvarku ir $Z$ bozono saveikos stipris yra labai mažas, todėl $Z$ bozonas neturės didelės itakos vidutinei leptono poliarizacijai. Diferencialinis sklaidos skerspjūvis labai išauga, kai kampas $\theta$ artėja i 0, t.y. susidariusi dalelė mažai atsilenkia nuo greitintuvo ašies. Tai yra iprastas sklaidos skerspjūvio elgesys, kuris pasireiškia dėl judesio kiekio momento tvermės. Grafikuose $\cos\!\theta$ yra nuo 0 iki 0.9, nes tai apytiksliai yra ribos, kuriose CMS detektoriuje yra išdėstyti geriausiai daleles registruojantys elementai [8].

Atrinkus tik tam tikros energijos daleles ir palyginus sklaidos skerspjūvius su 6.1 paveiksle pavaizduotais, galima patikrinti, ar aukščiau aprašyti spėjimai yra teisingi. Pažiūrėjus i 6.2 paveiksla, kuriame iskaitytos tik $\tau^{+}$ dalelės, turinčios impulso verte nuo 20 GeV, matoma, kad sklaidos skerspjūvis dėl $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonu smarkiai sumažėja. Tai patvirtina, kad daugiausia šiuo kanalu susidaro mažos energijos leptonai dėl fotono.

6.2 pav.: $\tau^{+}$ leptono diferencialiniai sklaidos skerspjūviai iš skirtingu kvarku skoniu: ◼$u\overline{d}$, ⚫$u\overline{s}$, ❏$u\overline{u}$, ❍$d\overline{d}$, ▼$s\overline{s}$; iskaitytos $\tau^{+}$ dalelės su impulsu $20<|\vec{k}_{2}|$ GeV.

Palyginus 6.2 paveiksla su 6.3 paveikslu, kuriame iskaitytos dalelės su impulsais $20<|\vec{k}_{2}|<200$ GeV, galima teigti, kad beveik nesusidaro daleliu su impulsais, didesniais kaip 200 GeV.

6.3 pav.: $\tau^{+}$ leptono diferencialiniai sklaidos skerspjūviai iš skirtingu kvarku skoniu: ◼$u\overline{d}$, ⚫$u\overline{s}$, ❏$u\overline{u}$, ❍$d\overline{d}$, ▼$s\overline{s}$; iskaitytos $\tau^{+}$ dalelės su impulsu $20<|\vec{k}_{2}|<200$ GeV.

6.4 pav.: $\tau^{+}$ leptono diferencialiniai sklaidos skerspjūviai iš skirtingu kvarku skoniu: ◼$u\overline{d}$, ⚫$u\overline{s}$, ❏$u\overline{u}$, ❍$d\overline{d}$, ▼$s\overline{s}$; iskaitytos $\tau^{+}$ dalelės su impulsu $20<|\vec{k}_{2}|<50$ GeV.

6.4 paveiksle pavaizduotas diferencialinis sklaidos skerspjūvis $\tau^{+}$ dalelėms su impulsais nuo 20 iki 50 GeV. Toks intervalas pasirinktas, kad būtu dar labiau išreikštas poliarizacijos efektas ir būtu galima matyti didelės energijos daleliu itaka poliarizacijai.

Pasirinkus du skirtingus $\tau^{+}$ daleliu impulsu intervalus, nuo 20 iki 200 GeV ir nuo 20 iki 50 GeV, galima palyginti, kaip priklauso dalelės vidutinės poliarizacijos projekcija nuo tu daleliu impulsu ir nuo kampo $\theta$.

6.5 pav.: Poliariazacijos vektoriaus projekcija $\tau^{+}$ leptono, susidariusio iš $W^{+}$ bozono: ⚫$20<|\vec{k}_{2}|<200$ GeV, ◼$20<|\vec{k}_{2}|<50$ GeV

6.5 paveiksle pavaizduota greitintuve susidariusios $\tau^{+}$ dalelės vidutinės poliarizacijos vektoriaus projekcija i dalelės judėjimo aši. Pasirinkti du impulso verčiu intervalai. Matoma, kad mažesniu impulsu verčiu intervale vektoriaus projekcija labiau kinta. Tai paaiškinama didesne leptono masės itaka. Kai $\cos\!\theta$ vertės yra 0.6 ir 0.9, matomi dideli skirtumai tarp kreiviu. Tu skirtumu vertės yra

$$\Delta A^{n}(0.6)=0.017$$ (6.0.1)

$$\Delta A^{n}(0.9)=0.070$$ (6.0.2)

6.6 pav.: Poliariazacijos vektoriaus projekcija $\tau^{+}$ leptono, susidariusio iš $W^{+}$ bozono: ◼$20<|\vec{k}_{2}|<200$ GeV, ⚫$20<|\vec{k}_{2}|<50$ GeV

6.7 pav.: Poliariazacijos vektoriaus projekcija $\tau^{+}$ leptono, susidariusio iš $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonu: ⚫$20<|\vec{k}_{2}|<200$ GeV, ◼$20<|\vec{k}_{2}|<50$ GeV

6.6 ir 6.7 paveiksluose atskirai pavaizduoti atitinkamai iš $W^{+}$ ir $Z^{0},\,A^{\gamma}$ bozonu susidariusios dalelės vidutinės poliarizacijos vektoriaus projekcijos vertės.

Išvados

Iš praeitame skyriuje aptartu rezultatu galima padaryti tokias išvadas:

• daugiausia pačios mažiausios energijos daleliu susidaro dėl fotono;

• daugiausia vidutinės energijos daleliu susidaro dėl $W^{+}$ bozono;

• i detektoriaus plota nepataiko dalelės, kuriu impulsas didesnis kaip 200 GeV;

• leptono vidutinės poliarizacijos vektoriaus projekcija priklauso nuo daleliu impulsu verčiu;

• mažesniu impulso verčiu intervale daleliu poliarizacijos vektoriaus projekcija varijuoja kampo $\theta$ atžvilgiu smarkiau nei didesniu verčiu intervale.

• $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonai sudaro mažaja dali visu ivykiu ir lemia maža pokyti leptono poliarizacijos vektoriui.

Predicting $\tau$ lepton polarization at LHC

Summary

The goal of this thesis is to predict the polarization of a $\tau$ particle produced at LHC and coming from a real $W$ boson. This is achieved by calculating the projection of the expectation value of the polarization vector of the $\tau$ particle. Calculations are done in the frame of the Standard Model. In this model only left-chiral currents couple to $W$ bosons and the couplings to the $Z$ boson are different for right-chiral and left-chiral currents. For this reason, a particle produced in $W$ or $Z$ decays will have a non trivial expectation value for the polarization vector. Particles coming from $Z$ boson and photon cannot be distinguished practically from those coming from $W$. That is why calculations for $Z$ and $A^{\gamma}$ (photon) decays into $\tau$ particles are included.

The initial colliding particles at LHC are protons and the most important channels for $\tau$ production are quark fusion: $q\overline{q}\rightarrow W^{+}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}$ and $q\overline{q}\rightarrow Z^{0},A^{\gamma}\rightarrow\tau^{+}\tau^{-}$. Because quarks are confined in a proton, this thesis presents a thorough treatment on discribing proton’s inner structure with Parton distribution functions.

The results section shows plots of differential cross sections for $\tau$ production from different quark flavours and different energy intervals of the $\tau$ particle. A projection of the expectation value of the polarization vector depends on the chosen energy intervals. The vector on which it is projected is chosed to be the direction of the $\tau$ particle’s motion.

Priedai

Priedas A Matriciniu elementu skaičiavimas

Šiame priede pateikiami matriciniu elementu procesams $q\overline{q}\rightarrow W^{+}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}$ ir $q\overline{q}\rightarrow Z^{0},A^{\gamma}\rightarrow\tau^{+}\tau^{-}$ skaičiavimas.

A.1 $W^{+}$ kanalas

Proceso $q\overline{q}\rightarrow W^{+}\rightarrow\tau^{+}\nu_{\tau}$ Feinmano diagrama pavaizduota A.1 paveiksle.

A.1 pav.: $W^{+}$ kanalas.

Feinmano taisyklės šiai diagramai [9]:

kvarkams

$$-i\frac{e}{\sqrt{2}\sin\theta_{w}}\gamma^{\mu}V^{AB}P_{L}$$ (A.1.1)

leptonams

$$-i\frac{e}{\sqrt{2}\sin\theta_{w}}\gamma^{\mu}P_{L}$$ (A.1.2)

čia $e$ - elektrinis krūvis;
$\theta_{w}$ - angl. weak mixing angle arba Weinbergo kampas;
$\gamma^{\mu}$ - Dirako gama matricos;
$A,\,B$ - kvarku skoniu indeksai;
$V$ - CKM matrica (angl. Cabibbo-Kobayashi-Maskawa matrix):

$$V=\left(\begin{array}[]{ccc}V_{ud}&V_{us}&V_{ub}\\ V_{cd}&V_{cs}&V_{cb}\\ V_{td}&V_{ts}&V_{tb}\end{array}\right);$$

$P_{L}$ - projekcijos operatorius, $P_{L}=\frac{1}{2}(1-\gamma_{5})$.

$W^{+}$ bozono propagatorius

$$\frac{-i}{q^{2}-M^{2}}\left[g^{\mu\nu}-\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}-\xi M^{2}}(1-\xi)\right]$$ (A.1.3)

Kadangi proceso energija gali būti tokia, kad susidares $W^{+}$ bozonas taps realus, reikia bozono propagatoriuje pakeisti

$$\frac{1}{q^{2}-M^{2}}\longrightarrow\frac{1}{q^{2}-M^{2}+iM\Gamma}$$ (A.1.4)

kur $\Gamma$ yra $W^{+}$ bozono rezonanso plotis (angl. resonance width), kuris susijes su bozono vidutine gyvavimo trukme $\tau$ saryšiu $\Gamma=1/\tau$.

Matriciniame elemente priešais $\tau^{+}$ dalelės spinora rašomas projekcijos operatorius $P_{n}=(1-\not{n}\gamma^{5})/2$.

Matricinis elementas gaunamas

$$i\mathcal{M}=\overline{v}_{A}(p_{2})\left(-i\frac{e}{\sqrt{2}\sin\theta_{w}}\gamma_{\mu}V^{AB}P_{L}\right)u_{B}(p_{1})\frac{-i}{q^{2}-M^{2}+iM\Gamma}\left[g^{\mu\nu}-\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}-\xi M^{2}}(1-\xi)\right]\times$$

$$\times\,\overline{u}_{\nu}(k_{1})\left(-i\frac{e}{\sqrt{2}\sin\theta_{w}}\gamma_{\nu}P_{L}\right)P_{n}v_{\tau}(k_{2})$$ (A.1.5)

Čia $q^{\mu}$ yra propagatoriaus momentas, $q^{\mu}=p_{1}^{\mu}+p_{2}^{\mu}$. Bozono propagatoriaus narys su kalibruotės parametru $\xi$ lygus 0, nes kvarku masės lygios 0 ir tuomet iš Dirako lygties $\not{k}u(k)=0$ ir $\overline{v}(k)\not{k}=0$. Sudauginus $q^{\mu}\gamma_{\mu}$ gaunama

$$\overline{v}_{A}(p_{2})\not{q}P_{L}u_{B}(p_{1})=\overline{v}_{A}(p_{2})(\not{p}_{1}+\not{p}_{2})P_{L}u_{B}(p_{1})=\overline{v}_{A}(p_{2})\not{p}_{2}P_{L}u_{B}(p_{1})-\overline{v}_{A}(p_{2})P_{L}\not{p}_{1}u_{B}(p_{1})=0$$ (A.1.6)

Matricinio elemento modulis pakeltas kvadratu, susumuotas ir suvidurkintas pagal fermionu poliarizacijas yra

$$\frac{1}{4}\sum_{\mathrm{pol.}}|\mathcal{M}|^{2} =\left(\frac{e^{2}}{2\sin^{2}\!\theta_{w}}|V^{AB}|\right)^{2}\frac{1}{(q^{2}-M^{2})^{2}+M^{2}\Gamma^{2}}\times$$

$$\times\mathrm{Tr}\left[\not{p}_{1}\gamma^{\nu}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}P_{L}\right]\mathrm{Tr}\left[\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\right]\equiv\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle$$ (A.1.7)

Pėdsakai šioje lygtyje yra

$$\mathrm{Tr} \left[\not{p}_{1}\gamma^{\nu}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}P_{L}\right]=2(p_{1}^{\mu}p_{2}^{\nu}+p_{2}^{\mu}p_{1}^{\nu}-g^{\mu\nu}(p_{1}\cdot p_{2})+i\epsilon^{\sigma\nu\lambda\mu}p_{1\sigma}p_{2\lambda})$$ (A.1.8)

Čia praleidžiamas daugiklis $1/4$ iš dvieju projekcijos operatoriu. Jis bus irašytas pačioje skaičiavimo pabaigoje.

$$\mathrm{Tr} \left[\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\right]=$$

$$=\mathrm{Tr}\bigg{[}\gamma_{\nu}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}(\not{k}_{2}-m-(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5}-\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)+\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5})\bigg{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\bigg{[}\gamma_{\nu}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}(\not{k}_{2}-(-m)\not{n}\gamma^{5}-\not{n}\gamma^{5}(-m)+\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2})\not{n}\gamma^{5})\bigg{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\bigg{[}\gamma_{\nu}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}(\not{k}_{2}+2m\not{n}\gamma^{5}+\not{n}\not{k}_{2}\not{n})\bigg{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\bigg{[}\gamma_{\nu}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{L}(\not{k}_{2}+2m\not{n}\gamma^{5}+2(n\cdot k_{2})\not{n}-\not{k}_{2}n^{2})\bigg{]}=$$

$$=(1-n^{2})\mathrm{Tr}\bigg{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}\not{k}_{2}\gamma_{\nu}P_{L}\bigg{]}+2(m+(n\cdot k_{2}))\mathrm{Tr}\bigg{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}\not{n}\gamma_{\nu}P_{L}\bigg{]}=$$

$$=2(1-n^{2})\bigg{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})+i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}k_{2}^{\beta}\bigg{)}+$$

$$\quad+4(m+(n\cdot k_{2}))\bigg{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)+i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\bigg{)}$$ (A.1.9)

Sudauginus pėdsakus gaunama

$$16(1-n^{2})\bigg{(}(k_{1}\cdot p_{2})(k_{2}\cdot p_{1})\bigg{)}+32\big{(}m+(n\cdot k_{2})\big{)}\bigg{(}(k_{1}\cdot p_{2})(n\cdot p_{1})\bigg{)}$$ (A.1.10)

Invariantiniai Mandelstamo kintamieji čia apibrėžiami taip:

$$s=(p_{1}^{\mu}+p_{2}^{\mu})^{2}$$ (A.1.11)

$$t=(p_{1}^{\mu}-k_{2}^{\mu})^{2}=(p_{2}^{\mu}-k_{1}^{\mu})^{2}$$ (A.1.12)

ir matricinis elementas užrašomas (iskaičius daugikli 1/4):

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{I}^{n}=\frac{4\pi^{2}\alpha^{2}|V^{AB}|^{2}}{\sin^{4}\!\theta_{w}}\frac{1}{(s-M^{2})^{2}+M^{2}\Gamma^{2}}\bigg{[}\frac{(1-n^{2})}{4}\Big{(}t(t-m^{2})\Big{)}+\big{(}m+(n\cdot k_{2})\big{)}\Big{(}-t(n\cdot p_{1})\Big{)}\bigg{]}$$ (A.1.13)

Matricinis elementas pažymėtas su indeksu $I$, kad būtu atskirtas nuo žemiau aprašytu elementu, ir turi viršutini indeksa, kuris reiškia, kad šis elementas apskaičiuotas su projekcijos operatoriumi $P_{n}$.

Kadangi LAB sistemoje yra fiksuojama $\tau^{+}$ dalelės kryptis greitintuvo ašies atžvilgiu ir skaičiuojant (A.1.13) matricini elementa buvo pasirinkta, kad kvarkas juda teigiama $\hat{z}$ ašies kryptimi, tai reikia dar iskaičiuoti atveji, kad kvarkas juda neigiama $\hat{z}$ ašies kryptimi, o $\tau^{+}$ dalelė ir toliau sudarys kampa $\theta$ su teigiama $\hat{z}$ ašimi (A.2 pav. schema). Matriciniame elemente tai atitiks pakeitima $p_{1}^{\mu}\leftrightarrow p_{2}^{\mu}$. Atlikus pakeitima (A.1.10) lygtyje, antrasis matricinis elementas užrašomas su indeksu $II$

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{II}^{n}=\frac{4\pi^{2}\alpha^{2}|V^{AB}|^{2}}{\sin^{4}\!\theta_{w}}\frac{1}{(s-M^{2})^{2}+M^{2}\Gamma^{2}}\bigg{[}\frac{(1-n^{2})}{4}\Big{(}u(u-m^{2})\Big{)}+\big{(}m+(n\cdot k_{2})\big{)}\Big{(}-u(n\cdot p_{2})\Big{)}\bigg{]}$$ (A.1.14)

kur $u$ yra kitas Mandelstamo kintamasis

$$u=(p_{1}^{\mu}-k_{1}^{\mu})^{2}=(p_{2}^{\mu}-k_{2}^{\mu})^{2}$$ (A.1.15)

A.2 pav.: Kinematinė schema

Iprastiniai matriciniai elementai (be projekcijos operatoriaus) gaunami vektoriu $n^{\mu}$ prilyginus 0:

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{I}=\frac{4\pi^{2}\alpha^{2}|V^{AB}|^{2}}{\sin^{4}\!\theta_{w}}\frac{1}{(s-M^{2})^{2}+M^{2}\Gamma^{2}}\bigg{[}t(t-m^{2})\bigg{]}$$ (A.1.16)

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{II}=\frac{4\pi^{2}\alpha^{2}|V^{AB}|^{2}}{\sin^{4}\!\theta_{w}}\frac{1}{(s-M^{2})^{2}+M^{2}\Gamma^{2}}\bigg{[}u(u-m^{2})\bigg{]}$$ (A.1.17)

Vektorius $n^{\mu}$ apibrėžtas kovariantiškai:

$$n^{\mu}=\frac{1}{|\vec{k}|}\left(-mT^{\mu}+\frac{E}{m}k^{\mu}\right)$$ (A.1.18)

Sandaugos su šiuo vektoriumi yra:

$$(p_{1}\cdot n)=\frac{m^{2}-t}{2m}\left(\frac{|\vec{k}_{2}|-E_{2}\cos\!\theta}{E_{2}-|\vec{k}_{2}|\cos\!\theta}\right)$$ (A.1.19)

$$(p_{2}\cdot n)=\frac{s+t}{2m}\left(\frac{|\vec{k}_{2}|+E_{2}\cos\!\theta}{E_{2}+|\vec{k}_{2}|\cos\!\theta}\right)$$ (A.1.20)

A.2 $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ kanalas

Proceso $q\overline{q}\rightarrow Z^{0},A^{\gamma}\rightarrow\tau^{+}\tau^{-}$ Feinmano diagrama pavaizduota A.3 paveiksle.

A.3 pav.: $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ kanalas.

Feinmano taisyklės šioms diagramoms [9]

kvarkams

$$(\pm)i\frac{e}{2\sin\theta_{w}\cos\theta_{w}}\gamma_{\mu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})\delta^{AB}$$ (A.2.1)

$$-iQe\gamma_{\mu}\delta^{AB}$$ (A.2.2)

leptonams

$$+i\frac{e}{2\sin\theta_{w}\cos\theta_{w}}\gamma_{\mu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})$$ (A.2.3)

$$+ie\gamma_{\mu}$$ (A.2.4)

Koeficientai šiose taisyklėse yra

$$d,\,\,s\,\,\mathrm{kvarkams}:$$

$$c_{1}=1-\frac{2}{3}\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{2}=\frac{2}{3}\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{3}=1-2\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{4}=2\sin^{2}\theta_{w}$$

$$Q=-\frac{1}{3}$$

$$(\pm i)\rightarrow+i$$

$$u\,\,\mathrm{kvarkams}:$$

$$c_{1}=1-\frac{4}{3}\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{2}=\frac{4}{3}\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{3}=1-2\sin^{2}\theta_{w}$$

$$c_{4}=2\sin^{2}\theta_{w}$$

$$Q=\frac{2}{3}$$

$$(\pm i)\rightarrow-i$$

$Z^{0}_{\mu}$ bozono propagatorius

$$\frac{-i}{q^{2}-M_{Z}^{2}}\left[g^{\mu\nu}-(1-\xi)\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}-\xi M_{Z}^{2}}\right]$$ (A.2.5)

$A^{\gamma}_{\mu}$ bozono propagatorius

$$\frac{-i}{q^{2}}\left[g^{\mu\nu}-(1-\xi)\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}}\right]$$ (A.2.6)

Čia taip pat reikia $Z^{0}$ bozono propagatoriuje pakeisti

$$\frac{1}{q^{2}-M_{Z}^{2}}\longrightarrow\frac{1}{q^{2}-M_{Z}^{2}+iM_{Z}\Gamma_{Z}}$$ (A.2.7)

kur $\Gamma_{Z}$ yra $Z^{0}$ bozono rezonanso plotis.

Matricinis elementas $\tau^{+}\tau^{-}$ susidarymui dėl $A^{\gamma}$ ir $Z^{0}$ bozonu susiliejant kvarkams:

$$i\mathcal{M}= (\pm i)\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\theta_{w}\cos^{2}\theta_{w}}\,\frac{1}{q^{2}-M_{Z}^{2}+iM_{Z}\Gamma_{Z}}\Big{(}g^{\mu\nu}-(1-\xi)\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}-\xi M_{Z}^{2}}\Big{)}\times$$

$$\times\Big{[}\overline{v}(p_{2})\gamma_{\mu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})u(p_{1})\Big{]}\Big{[}\overline{u}(k_{1})\gamma_{\nu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})P_{n}v(k_{2})\Big{]}-$$

$$-iQe^{2}\frac{1}{q^{2}}\Big{(}g^{\mu\nu}-(1-\xi)\frac{q^{\mu}q^{\nu}}{q^{2}}\Big{)}\Big{[}\overline{v}(p_{2})\gamma_{\mu}u(p_{1})\Big{]}\Big{[}\overline{u}(k_{1})\gamma_{\nu}P_{n}v(k_{2})\Big{]}$$ (A.2.8)

Prieš $\tau^{+}$ dalelės spinora irašytas projekcijos iperatorius $P_{n}$. Ženklas prie interferencijos nario visais atvejais ($u$, $d$ ir $s$ kvarkams) vienodas. Nariai su kalibruotės parametru $\xi$ lygūs 0.

Matricinis elementas pakėlus kvadratu, susumavus pagal visu daleliu poliarizacijas ir suvidurkinus yra

$$\frac{1}{4}\sum_{\mathrm{pol.}}|\mathcal{M}|^{2}= \quad\frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\quad\times\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})\not{p}_{1}\gamma^{\nu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})\big{]}\times$$

$$\quad\times\mathrm{Tr}\big{[}(\not{k}_{1}+m)\gamma_{\mu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})\big{]}+$$

$$+\frac{1}{4}\left(\frac{Qe^{2}}{q^{2}}\right)^{2}\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}\big{]}\mathrm{Tr}\big{[}(\not{k}_{1}+m)\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}+$$

$$+\frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{q^{2}}\,\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})\big{]}$$

$$\quad\Bigg{\{}(q^{2}-M_{Z}^{2})\Big{(}2\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})\big{]}+$$

$$\quad+m(c_{3}-c_{4})\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}\Big{)}+$$

$$\quad+iM_{Z}\Gamma_{Z}m(c_{3}+c_{4})\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}\gamma^{5}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}\Bigg{\}}$$ (A.2.9)

Atskirai suskaičiuojamas kiekvienas narys. Kol kas bus praleidžiamas daugiklis $1/4$ iš dvieju projekcijos operatoriu. Jis bus irašytas pačioje skaičiavimo pabaigoje.

A.2.1 $A^{\gamma}$ bozonas

$A^{\gamma}$ bozono naryje leptonu pėdsakas:

$$\mathrm{Tr}\big{[}(\not{k}_{1}+m)\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\big{[}(\not{k}_{1}+m)\gamma_{\mu}(\not{k}_{2}-m-\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)-(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5}+\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5})\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}(\not{k}_{2}+2m\not{n}\gamma^{5}+2(n\cdot k_{2})\not{n}-\not{k}_{2}n^{2})\gamma_{\nu}\big{]}+m\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}(-m-\not{n}\gamma^{5}\not{k}_{2}-\not{k}_{2}\not{n}\gamma^{5}+mn^{2})\gamma_{\nu}\big{]}$$ (A.2.10)

Iš karto praleidžiu narius, kurie bus antisimetriniai tenzoriai, nes juos sudauginus su simetriniu kvarku tenzoriumi rezultatas lygus 0. Lieka

$$(1-n^{2}) \mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}\not{k}_{2}\gamma_{\nu}\big{]}+2(n\cdot k_{2})\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}\not{n}\gamma_{\nu}\big{]}-m^{2}(1-n^{2})\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$=4(1-n^{2})\big{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})\big{)}+$$

$$\quad+8(n\cdot k_{2})\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}-4m^{2}(1-n^{2})g_{\mu\nu}$$ (A.2.11)

Visas $A^{\gamma}$ narys:

$$\frac{1}{4}\left(\frac{Qe^{2}}{q^{2}}\right)^{2} \mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}\big{]}\mathrm{Tr}\big{[}(\not{k}_{1}+m)\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$= \frac{1}{4}\left(\frac{Qe^{2}}{q^{2}}\right)^{2}4\big{[}p_{1}^{\mu}p_{2}^{\nu}+p_{2}^{\mu}p_{1}^{\nu}-g^{\mu\nu}(p_{1}\cdot p_{2})\big{]}\times$$

$$\times\Big{[}4(1-n^{2})\big{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})\big{)}+$$

$$\quad+8(n\cdot k_{2})\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}-4m^{2}(1-n^{2})g_{\mu\nu}\Big{]}=$$

$$= \left(\frac{Qe^{2}}{q^{2}}\right)^{2}\Big{[}8(1-n^{2})\big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot k_{1})\big{)}+$$

$$\qquad\qquad+16(n\cdot k_{2})\big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\big{)}+8m^{2}(1-n^{2})(p_{1}\cdot p_{2})\Big{]}=$$

$$= \left(\frac{Qe^{2}}{s}\right)^{2}\Big{[}2(1-n^{2})\big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\big{)}+$$

$$\qquad\qquad+8(n\cdot k_{2})\big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\big{)}+4m^{2}(1-n^{2})s\Big{]}$$ (A.2.12)

A.2.2 $Z^{0}$ bozonas

Visas $Z^{0}$ narys

$$\frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2} \frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\quad\times\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}(c_{1}^{2}P_{L}+c_{2}^{2}P_{R})\big{]}\times$$

$$\quad\times\Big{(}\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}+$$

$$\qquad+m\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(-c_{3}c_{4})(P_{L}+P_{R})\big{]}\Big{)}$$ (A.2.13)

Pėdsakai čia yra:

$$\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}(c_{1}^{2}P_{L}+c_{2}^{2}P_{R})\big{]}=$$

$$=2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})\big{[}p_{1}^{\mu}p_{2}^{\nu}+p_{2}^{\mu}p_{1}^{\nu}-g^{\mu\nu}(p_{1}\cdot p_{2})\big{]}+2i(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}$$ (A.2.14)

$$\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}(\not{k}_{2}-m-\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)-(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5}+\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5})\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}=$$

$$=\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}(\not{k}_{2}+2m\not{n}\gamma^{5}+2(n\cdot k_{2})\not{n}-\not{k}_{2}n^{2})\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}=$$

$$=(1-n^{2})\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}\not{k}_{2}\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}+\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}(2m\not{n}\gamma^{5}+2(n\cdot k_{2})\not{n})\gamma_{\nu}(c_{3}^{2}P_{L}+c_{4}^{2}P_{R})\big{]}=$$

$$=2(1-n^{2})\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}k_{2}^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+4m\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+4(n\cdot k_{2})\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}$$ (A.2.15)

$$m\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(-c_{3}c_{4})(P_{L}+P_{R})\big{]}=$$

$$=(-c_{3}c_{4})m\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}(\not{k}_{2}-m-\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)-(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5}+\not{n}\gamma^{5}(\not{k}_{2}-m)\not{n}\gamma^{5})\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$=(-c_{3}c_{4})m\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}(-m+\not{n}\not{k}_{2}\gamma^{5}-\not{k}_{2}\not{n}\gamma^{5}+mn^{2})\gamma_{\nu}\big{]}=$$

$$=4c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})g_{\mu\nu}-8c_{3}c_{4}mi\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{2}^{\alpha}n^{\beta}$$ (A.2.16)

Irašius šiuos pėdsakus:

$$\frac{1}{4} \left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Big{(}2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})\Big{[}p_{1}^{\mu}p_{2}^{\nu}+p_{2}^{\mu}p_{1}^{\nu}-g^{\mu\nu}(p_{1}\cdot p_{2})\Big{]}+2i(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}\Big{)}\times$$

$$\times\Big{(}2(1-n^{2})\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}k_{2}^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+4m\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+4(n\cdot k_{2})\Big{[}\big{(}c_{3}^{2}+c_{4}^{2}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}^{2}-c_{4}^{2}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+4c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})g_{\mu\nu}-8c_{3}c_{4}mi\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{2}^{\alpha}n^{\beta}\Big{)}=$$ (A.2.17)

$$= \frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}8(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+16(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})m\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+16(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad-16(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})(p_{1}\cdot p_{2})+$$

$$\quad+8(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+16(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})m\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+16(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+32(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m\Big{(}-(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot n)\Big{)}\Bigg{)}=$$ (A.2.18)

$$=\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad-2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})m\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m\Big{(}-(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})+(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)\Big{)}\Bigg{)}$$ (A.2.19)

A.2.3 Interferencija

Visas interferencijos narys (pėdsakai analogiški $Z^{0}$ bozono atvejui):

$$\frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{q^{2}}\,\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\mathrm{Tr}\big{[}\not{p}_{2}\gamma^{\mu}\not{p}_{1}\gamma^{\nu}(c_{1}P_{L}-c_{2}P_{R})\big{]}\times$$

$$\times\Bigg{\{}(q^{2}-M_{Z}^{2})\Big{(}2\mathrm{Tr}\big{[}\not{k}_{1}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}(c_{3}P_{L}-c_{4}P_{R})\big{]}+$$

$$\quad+m(c_{3}-c_{4})\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}\Big{)}+$$

$$\quad+iM_{Z}\Gamma_{Z}m(c_{3}+c_{4})\mathrm{Tr}\big{[}\gamma_{\mu}\gamma^{5}P_{n}(\not{k}_{2}-m)P_{n}\gamma_{\nu}\big{]}\Bigg{\}}=$$ (A.2.20)

$$= \frac{1}{4}\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{q^{2}}\,\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\bigg{(}2(c_{1}-c_{2})\big{(}p_{1}^{\mu}p_{2}^{\nu}+p_{2}^{\mu}p_{1}^{\nu}-g^{\mu\nu}(p_{1}\cdot p_{2})\big{)}+2i(c_{1}+c_{2})\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}\bigg{)}\times$$

$$\times\Bigg{\{}(q^{2}-M_{Z}^{2})\Big{(}4(1-n^{2})\Big{[}\big{(}c_{3}-c_{4}\big{)}\big{(}k_{1\mu}k_{2\nu}+k_{2\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot k_{2})\big{)}+\big{(}c_{3}+c_{4}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}k_{2}^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+8m\Big{[}\big{(}c_{3}+c_{4}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}-c_{4}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}+$$

$$\quad+8(n\cdot k_{2})\Big{[}\big{(}c_{3}-c_{4}\big{)}\big{(}k_{1\mu}n_{\nu}+n_{\mu}k_{1\nu}-g_{\mu\nu}(k_{1}\cdot n)\big{)}+\big{(}c_{3}+c_{4}\big{)}i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{1}^{\alpha}n^{\beta}\Big{]}-$$

$$\quad-4m^{2}(c_{3}-c_{4})(1-n^{2})g_{\mu\nu}+8m(c_{3}-c_{4})i\epsilon_{\alpha\mu\beta\nu}k_{2}^{\alpha}n^{\beta}\Big{)}$$

$$\quad+iM_{Z}\Gamma_{Z}m(c_{3}+c_{4})8(n_{\mu}k_{2\nu}-k_{2\mu}n_{\nu})\Bigg{\}}=$$ (A.2.21)

$$= \left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{q^{2}}\,\frac{1}{(q^{2}-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(q^{2}-M_{Z}^{2})\Bigg{(}4(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(1-n^{2})\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+8(c_{1}-c_{2})(c_{3}+c_{4})m\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+8(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}(1-n^{2})(p_{1}\cdot p_{2})+$$

$$\quad+4(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(1-n^{2})\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot k_{2})+(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+8(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+8(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{1})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{1})\Big{)}+$$

$$\quad+8(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(p_{1}\cdot k_{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(p_{2}\cdot k_{2})\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$\quad+4M_{Z}\Gamma_{Z}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})m\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}(k_{2\mu}n_{\nu}-n_{\mu}k_{2\nu})\Bigg{\}}=$$ (A.2.22)

$$= \left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{s}\,\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(s-M_{Z}^{2})\Bigg{(}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}-c_{2})(c_{3}+c_{4})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(1-n^{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+4(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$\quad+4M_{Z}\Gamma_{Z}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})m\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}(k_{2\mu}n_{\nu}-n_{\mu}k_{2\nu})\Bigg{\}}$$ (A.2.23)

A.2.4 $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ matricinis elementas

Visas $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ kanalo matricinis elementas yra (iskaičius daugikli 1/4):

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{I}^{n}= \left(\frac{Qe^{2}}{s}\right)^{2}\Big{[}\frac{(1-n^{2})}{2}\big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}+2m^{2}s\big{)}+$$

$$\qquad\qquad+2(n\cdot k_{2})\big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\big{)}\Big{]}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}\frac{1}{8}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}-$$

$$\quad-\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+\frac{1}{8}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})m\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m\Big{(}-(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})+(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{s}\,\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(s-M_{Z}^{2})\Bigg{(}\frac{1}{4}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}-c_{2})(c_{3}+c_{4})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+\frac{1}{4}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(1-n^{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}-(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$\quad+M_{Z}\Gamma_{Z}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})m\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{2\alpha}p_{1\beta}(k_{2\mu}n_{\nu}-n_{\mu}k_{2\nu})\Bigg{\}}$$ (A.2.24)

Sukeitus kvarko ir antikvarko momentus, matricinis elementas gaunamas:

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{II}^{n}= \left(\frac{Qe^{2}}{s}\right)^{2}\Big{[}\frac{(1-n^{2})}{2}\big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}+2m^{2}s\big{)}+$$

$$\qquad\qquad+2(n\cdot k_{2})\big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\big{)}\Big{]}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}\frac{1}{8}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}-$$

$$\quad-\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+\frac{1}{8}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}-(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)-(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)-(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m\Big{(}(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})-(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{s}\,\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(s-M_{Z}^{2})\Bigg{(}\frac{1}{4}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}-c_{2})(c_{3}+c_{4})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)+(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}(1-n^{2})s+$$

$$\quad+\frac{1}{4}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(1-n^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}-(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)-(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})(n\cdot k_{2})\Big{(}(s+t-m^{2})(p_{2}\cdot n)-(p_{1}\cdot n)(m^{2}-t)\Big{)}+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}-c_{4})m\Big{(}(m^{2}-t)(p_{2}\cdot n)-(p_{1}\cdot n)(s+t-m^{2})\Big{)}\Bigg{)}+$$

$$\quad+M_{Z}\Gamma_{Z}(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})m\epsilon^{\alpha\mu\beta\nu}p_{1\alpha}p_{2\beta}(k_{2\mu}n_{\nu}-n_{\mu}k_{2\nu})\Bigg{\}}$$ (A.2.25)

Iprastiniai $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ kanalo matriciniai elementai yra:

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{I}= \left(\frac{Qe^{2}}{s}\right)^{2}\Big{[}2\big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}+2m^{2}s\big{)}\Big{]}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}-$$

$$\quad-2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}s+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{s}\,\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(s-M_{Z}^{2})\Bigg{(}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}s+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})\Big{(}-(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}\Bigg{\}}$$

$$\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{II}= \left(\frac{Qe^{2}}{s}\right)^{2}\Big{[}2\big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}+2m^{2}s\big{)}\Big{]}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}\right)^{2}\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\times$$

$$\times\Bigg{(}\frac{1}{2}(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})(c_{3}^{2}+c_{4}^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}-$$

$$\quad-2(c_{1}^{2}+c_{2}^{2})c_{3}c_{4}m^{2}s+$$

$$\quad+\frac{1}{2}(c_{1}^{2}-c_{2}^{2})(c_{3}^{2}-c_{4}^{2})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}-(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$+\left(\frac{e^{2}}{4\sin^{2}\!\theta_{w}\cos^{2}\!\theta_{w}}|Q|e^{2}\frac{1}{s}\,\frac{1}{(s-M_{Z}^{2})^{2}+M_{Z}^{2}\Gamma_{Z}^{2}}\right)\times$$

$$\times\Bigg{\{}(s-M_{Z}^{2})\Bigg{(}(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}+(m^{2}-t)^{2}\Big{)}+$$

$$\quad+2(c_{1}-c_{2})(c_{3}-c_{4})m^{2}s+$$

$$\quad+(c_{1}+c_{2})(c_{3}+c_{4})\Big{(}(s+t-m^{2})^{2}-(m^{2}-t)^{2}\Big{)}\Bigg{\}}$$

Vektorius $n^{\mu}$ apibrėžtas kovariantiškai:

$$n^{\mu}=\frac{1}{|\vec{k}|}\left(-mT^{\mu}+\frac{E}{m}k^{\mu}\right)$$ (A.2.26)

Sandaugos su šiuo vektoriumi yra:

$$(p_{1}\cdot n)=\frac{m^{2}-t}{2m}\left(\frac{|\vec{k}_{2}|-E_{2}\cos\!\theta}{E_{2}-|\vec{k}_{2}|\cos\!\theta}\right)$$ (A.2.27)

$$(p_{2}\cdot n)=\frac{s+t-m^{2}}{2m}\left(\frac{|\vec{k}_{2}|+E_{2}\cos\!\theta}{E_{2}+|\vec{k}_{2}|\cos\!\theta}\right)$$ (A.2.28)

Priedas B Diferencialinis sklaidos skerspjūvis

Diferencialinis sklaidos skerspjūvis skaičiuojamas masės centro atskaitos sistemoje (angl. center-of-mass frame, CM) ir išreiškiamas Mandelstamo kintamaisiais, kad paskui būtu lengva ji ivertinti LAB sistemoje. Atskirai skaičiuojami du atvejai: kai galinėje būsenoje yra viena masyvi $\tau^{+}$ dalelė ir kai yra dvi masyvios dalelės.

B.1 Viena masyvi dalelė

Diferencialinio sklaidos skerspjūvio formulė yra

$$d\sigma =\frac{1}{3}\,\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{4(p_{1}\cdot p_{2})}\,\frac{d^{3}\vec{k}_{1}}{(2\pi)^{3}2E_{1}}\,\frac{d^{3}\vec{k}_{2}}{(2\pi)^{3}2E_{2}}(2\pi)^{4}\delta^{4}(p_{1}^{\mu}+p_{2}^{\mu}-k_{1}^{\mu}-k_{2}^{\mu}),$$ (B.1.1)

o daugiklis $1/3$ atsiranda dėl vidurkinimo pagal kvarku spalvas: yra 9 galimybės kvarkui ir antikvarkui turėti spalvos ir antispalvos poras, iš kuriu 3 yra palankios - kai spalvos yra vienos rūšies.

Masės centro sistemoje pilutinis impulsas lygus 0, todėl

$$\vec{p}_{1}+\vec{p}_{2}=0,$$ (B.1.2)

o pilnutinė energija yra $\sqrt{s}$.

$$d\sigma =\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{6s(2\pi)^{2}4E_{1}E_{2}}d^{3}\vec{k}_{1}d^{3}\vec{k}_{2}\,\,\delta^{3}(-\vec{k}_{1}-\vec{k}_{2})\delta(\sqrt{s}-E_{1}-E_{2})$$

$$=\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{24s(2\pi)^{2}}\frac{d^{3}\vec{k}_{2}}{E_{1}E_{2}}\delta(\sqrt{s}-E_{1}-E_{2})$$ (B.1.3)

Iš pradžiu integruojama pagal neutrino impulsa, nes jis vis tiek nėra stebimas. Kadangi neutrinas neturi masės, tai iš $\delta$ funkcijos gaunamas neutrino impulsas $\vec{k}_{1}=-\vec{k}_{2}$ ir jo energija $E_{1}=|\vec{k}_{2}|$. Integralas pagal $\tau^{+}$ trimati momenta perrašomas i sferine koordinačiu sistema ir integravimas pagal momento moduli pakeičiamas i integravima pagal energija:

$$d^{3}\vec{k}_{2}=|\vec{k}_{2}|^{2}d|\vec{k}_{2}|d\Omega;$$ (B.1.4)

$$d|\vec{k}_{2}|=\frac{d\sqrt{E_{2}^{2}-m^{2}}}{dE_{2}}dE_{2}=\frac{E_{2}}{|\vec{k}_{2}|}dE_{2};$$ (B.1.5)

$$\delta(\sqrt{s}-E_{1}-E_{2})=\left(1+\frac{dE_{1}}{dE_{2}}\right)^{-1}\delta\left(E_{2}-\frac{s+m^{2}}{2\sqrt{s}}\right)=\frac{E_{1}}{\sqrt{s}}\delta\!\left(E_{2}-\frac{s+m^{2}}{2\sqrt{s}}\right)$$ (B.1.6)

Irašius šiuos pakeitimus, diferencialinis sklaidos skerspjūvis tampa

$$d\sigma =\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{24s(2\pi)^{2}}\frac{|\vec{k}_{2}|}{\sqrt{s}}dE_{2}d\Omega\,\,\delta\!\left(E_{2}-\frac{s+m^{2}}{2\sqrt{s}}\right)$$

$$=\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{24s(2\pi)^{2}\sqrt{s}}\sqrt{\frac{(s+m^{2})^{2}}{4s}-m^{2}}d\Omega$$

$$=\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{48s^{2}(2\pi)^{2}}(s-m^{2})d\Omega$$ (B.1.7)

Kadangi matricinis elementas nepriklauso nuo azimutinio kampo $\varphi$, sklaidos skerspjūvi galima suintegruoti pagal $\varphi$, o integrala pagal $\cos\!\theta$ pakeisti i integrala pagal Mandelstamo kintamaji $t$. Masės centro sistemoje šis kintamasis yra

$$t=-\frac{1}{2}(s-m^{2})(1-\cos\theta)$$ (B.1.8)

ir jo diferencialas

$$d\cos\theta=\frac{2}{s-m^{2}}dt$$ (B.1.9)

Taigi, invariantinis diferencialinis sklaidos skerspjūvis, išreikštas per Mandelstamo kintamuosius, yra

$$\frac{d\sigma}{dt} =\frac{1}{48s^{2}\pi}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle$$ (B.1.10)

Ši diferencialini sklaidos skerspjūvi pažymėsiu priklausomai nuo to, kuris matricinis elementas naudojamas:

$$\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{I}=\frac{1}{48s^{2}\pi}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{I},\quad\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{II}=\frac{1}{48s^{2}\pi}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle_{II}$$ (B.1.11)

B.2 Dvi masyvios dalelės

Diferencialinio sklaidos skerspjūvio skaičiavima galima pradėti nuo (B.1) formulės:

$$d\sigma =\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{24s(2\pi)^{2}}\frac{d^{3}\vec{k}_{2}}{E_{1}E_{2}}\delta(\sqrt{s}-E_{1}-E_{2})$$

Tačiau dabar $k_{1}^{\mu}$ yra $\tau^{-}$ dalelės momentas. Jos impulsas $\vec{k}_{1}=-\vec{k}_{2}$, bet energija dabar yra $E_{1}=\sqrt{|\vec{k}_{2}|^{2}+m^{2}}=E_{2}$. Delta funkcija perrašoma:

$$\delta(\sqrt{s}-2E_{2})=\frac{1}{2}\delta\!\left(E_{2}-\frac{\sqrt{s}}{2}\right)$$ (B.2.1)

Irašius šiuos pakeitimus, diferencialinis sklaidos skerspjūvis tampa

$$d\sigma =\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{24s(2\pi)^{2}}\frac{|\vec{k}_{2}|}{\sqrt{s}}dE_{2}d\Omega\,\,\delta\!\left(E_{2}-\frac{\sqrt{s}}{2}\right)$$

$$=\frac{\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle}{48s(2\pi)^{2}}\frac{\sqrt{s-4m^{2}}}{\sqrt{s}}d\Omega$$ (B.2.2)

Mandelstamo kintamasis $t$ lygus

$$t=-m^{2}-\frac{s}{2}+\frac{\sqrt{s}}{2}\sqrt{s-4m^{2}}\cos\!\theta$$ (B.2.3)

ir jo diferencialas

$$d\cos\theta=\frac{2}{\sqrt{s}\sqrt{s-4m^{2}}}dt$$ (B.2.4)

Invariantinis diferencialinis sklaidos skerspjūvis, išreikštas per Mandelstamo kintamuosius, yra

$$\frac{d\sigma}{dt} =\frac{1}{48s^{2}\pi}\langle|\mathcal{M}|^{2}\rangle$$ (B.2.5)

Toks pat, kaip ir vienos masyvios dalelės atveju. Čia skiriasi tik integravimo ribos pagal $t$.

Priedas C Daleliu kinematika LAB sistemoje

Norint skaičiuoti diferencialini sklaidos skerspjūvi, kuris priklausytu nuo poliarinio kampo $\theta$ LAB sistemoje, reikia kintamaji $t$ išreikšti per $\cos\!\theta$ LAB sistemoje, ir tuomet integruoti pagal protonu momentu dalis $x_{1}$ ir $x_{2}$ šioje sistemoje. Skaičiavimas vėl skiriasi priklausomai nuo to, ar galinėje būsenoje yra viena, ar dvi dalelės.

C.1 Viena masyvi dalelė

Pradiniu kvarku momentai yra tokie:

$$p_{1}^{\mu}=x_{1}P\left(\begin{array}[]{c}1\\ 0\\ 0\\ 1\end{array}\right),\quad p_{2}^{\mu}=x_{2}P\left(\begin{array}[]{c}1\\ 0\\ 0\\ -1\end{array}\right)$$ (C.1.1)

kur $P$ yra protono energija LAB sistemoje. Mandelstamo kintamasis $t$ išreiškiamas iš dvieju lygčiu, pašalinant $\tau^{+}$ dalelės trimati impulsa $\vec{k}_{2}$:

$$t=(p_{1}^{\mu}-k_{2}^{\mu})^{2}=m^{2}-2x_{1}P\left(\sqrt{|\vec{k}_{2}|^{2}+m^{2}}-|\vec{k}_{2}|\cos\theta\right)$$ (C.1.2)

$$u=(p_{2}^{\mu}-k_{2}^{\mu})^{2}=m^{2}-2x_{2}P\left(\sqrt{|\vec{k}_{2}|^{2}+m^{2}}+|\vec{k}_{2}|\cos\theta\right)=m^{2}-t-s$$ (C.1.3)

Paskutinėje lygtyje panaudotas Mandelstamo kintamuju saryšis

$$s+t+u=\sum_{i}m_{i}$$ (C.1.4)

ir Mandelstamo kintamasis $s$ LAB sistemoje yra

$$s=(p_{1}^{\mu}+p_{2}^{\mu})^{2}=4P^{2}x_{1}x_{2}$$ (C.1.5)

Gaunami du sprendiniai:

$$t_{\pm} =\frac{1}{(x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\theta}\times$$

$$\times\Big{(}m^{2}x_{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\theta(x_{1}-x_{2}))-4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\theta(x_{2}-x_{1}))\pm$$

$$\pm 2\cos\theta x_{1}x_{2}\sqrt{m^{4}+16P^{4}x_{1}^{2}x_{2}^{2}+4P^{2}m^{2}(-x_{1}^{2}-x_{2}^{2}+(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\theta)}\Big{)}$$ (C.1.6)

Iš (C.1) lygties randama

$$\frac{dt_{\pm}}{d\cos\theta} =\frac{2x_{2}}{(x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta}\Bigg{(}\cos\theta m^{2}(x_{1}-x_{2})+4\cos\theta P^{2}x_{1}^{2}(x_{1}-x_{2})\pm$$

$$\qquad\pm\frac{4\cos^{2}\!\theta m^{2}P^{2}x_{1}(x_{1}-x_{2})^{2}}{\sqrt{m^{4}+16P^{4}x_{1}^{2}x_{2}^{2}+4P^{2}m^{2}(-x_{1}^{2}-x_{2}^{2}+(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}}\pm$$

$$\qquad\pm x_{1}\sqrt{m^{4}+16P^{4}x_{1}^{2}x_{2}^{2}+4P^{2}m^{2}(-x_{1}^{2}-x_{2}^{2}+(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}\Bigg{)}+$$

$$+\frac{2x_{2}\cos\theta(x_{1}-x_{2})^{2}}{((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)^{2}}\Bigg{(}m^{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\!\theta(x_{1}-x_{2}))-$$

$$\qquad-4P^{2}x_{1}^{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\!\theta(x_{2}-x_{1}))\pm$$

$$\qquad\pm 2\cos\theta x_{1}\sqrt{m^{4}+16P^{4}x_{1}^{2}x_{2}^{2}+4P^{2}m^{2}(-x_{1}^{2}-x_{2}^{2}+(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta}\Bigg{)}$$ (C.1.7)

Matriciniuose elementuose su projekcijos operatoriais yra $\tau^{+}$ dalelės impulso modulis, todėl reikia gauti ir jo išraiška. Iš (C.1.2) ir (C.1.3) lygčiu, eliminavus $\cos\!\theta$, gaunama

$$|\vec{k}_{2}|=\frac{1}{4Px_{1}x_{2}}\sqrt{t^{2}(x_{1}-x_{2})^{2}+2t(m^{2}+4P^{2}x_{1}^{2})(x_{1}-x_{2})x_{2}+(m^{2}-4P^{2}x_{1}^{2})^{2}x_{2}^{2}}$$ (C.1.8)

Dydis $t$ priklauso nuo pradiniu kvarku momentu daliu $x_{1}$ ir $x_{2}$, kurios nusako masės centro judėjima LAB sistemoje. Jis gali turėti viena arba dvi vertes priklausomai nuo tu momentu daliu [10]. Kintamieji $x_{1}$ ir $x_{2}$ gali turėti tik tokias vertes, kad užtektu energijos susidaryti $\tau^{+}$ dalelei. Masės centro sistemoje turi galioti tokia nelygybė: $\sqrt{s}\geq m$. Ši nelygybė yra skaliarinė, todėl turi galioti ir laboratorinėje sistemoje:

$$4P^{2}x_{1}x_{2}\geq m^{2}$$ (C.1.9)

Gaunamos tokios kintamuju integravimo ribos

$$\int_{m^{2}/4P^{2}}^{1}dx_{1}\int_{m^{2}/4P^{2}x_{1}}^{1}dx_{2}$$ (C.1.10)

Kintamuju $x_{1}$ ir $x_{2}$ integravimo sritys skyla i dvi: pirma sritis yra ta, kur $t$ igyja viena leistina verte, antra - kur dvi vertes. Tos sritys randamos iš kvadratinės šaknies (C.1) lygtyje. Kintamasis $t$ turės viena reikšme ir kampo $\theta$ kosinusas galės igyti visas reikšmes, kai integravimo sritis yra

$$\int_{m/2P}^{1}dx_{1}\int_{m/2P}^{1}dx_{2}$$ (C.1.11)

ir (C.1) lygtyje imamas + ženklas. Ši sritis C.1 paveiksle pavadinta $I$.

C.1 pav.: Integravimo sritis pagal $x_{1}$ ir $x_{2}$ $W^{+}$ bozono atveju. $\tau$ leptono masė $m=1.776$ GeV; protono energija $P=7$ TeV.

Kintamasis $t$ turės dvi reikšmes ir kampo $\theta$ kosinusas turės mažiausia galima reikšme, kai integravimo sritis yra

$$\int_{m^{2}/4P^{2}}^{m/2P}dx_{1}\int_{m^{2}/4P^{2}x_{1}}^{1}dx_{2}+\int_{m^{2}/4P^{2}}^{m/2P}dx_{2}\int_{m^{2}/4P^{2}x_{2}}^{1}dx_{1}$$ (C.1.12)

ir minimali kosinuso vertė yra

$$\cos\!\theta_{min}=\frac{\sqrt{-(4P^{2}x_{1}^{2}-m^{2})(4P^{2}x_{2}^{2}-m^{2})}}{2Pm\sqrt{(x_{1}-x_{2})^{2}}}$$ (C.1.13)

Integravimo sritis C.1 paveiksle pavadinta $II$ ir $III$.

Sklaidos skerspjūvio formulėje (B.1.10) diferencialas $dt$ perrašomas

$$dt=\left(\frac{dt}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta$$ (C.1.14)

Srityje, kurioje galima viena $t$ reikšmė, šis diferencialo pakeitimas yra toks paprastas. Tačiau srityse, kuriose galimos dvi $t$ reikšmės, yra ir du skirtingi diferencialai. Kai $x_{1}>x_{2}$, sistemos masės centras juda teigiama $\hat{z}$ ašies kryptimi. Kadangi yra maksimalus dalelės išlėkimo kampas, tai dalelė negali išlėkti kampu, didesniu už $\frac{\pi}{2}$. Ir atvirkščiai, kai $x_{1}<x_{2}$ sistemos masės centras juda neigiama $\hat{z}$ ašies kryptimi ir dalelė negali išlėkti kampu, mažesniu už $\frac{\pi}{2}$ (čia kalbama tik apie sriti, kurioje galimos dvi $t$ vertės). Šiame darbe pasirinktos kampo $\theta$ vertės tarp 0 ir $\frac{\pi}{2}$. Todėl pasirenkama integravimo sritis, kur $x_{1}>x_{2}$, C.1 paveiksle pažymėta $III$. Diferencialas šioje srityje yra

$$dt=\left(\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta-\left(\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta$$ (C.1.15)

Integralas pagal $\cos\!\theta$ perrašomas taip (sritis, kur $x_{1}>x_{2}$):

$$\int_{m^{2}/4P^{2}}^{m/2P}dx_{2}\int_{m^{2}/4P^{2}x_{2}}^{1}dx_{1}\left[\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{t_{+}}\left(\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\right)-\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{t_{-}}\left(\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\right)\right]$$ (C.1.16)

Čia $\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)$ yra sklaidos skerspjūvis (B.1.10), priklausantis nuo $t_{+}$ arba $t_{-}$.

Visas diferencialinis sklaidos skerspjūvis, iskaitant skirtingus kvarku skonius, $\tau^{+}$ dalelei išsisklaidyti LAB sistemoje kampais $0<\theta<\frac{\pi}{2}$ yra

$$\left(\frac{d\sigma}{d\cos\!\theta}\right)_{LAB}= \sum_{AB=u\overline{d},u\overline{s}}\int_{\frac{m}{2P}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m}{2P}}^{1}dx_{2}\times$$

$$\times\Bigg{[}\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})+\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})\Bigg{]}+$$

$$+\sum_{AB=u\overline{d},u\overline{s}}\int_{\frac{m^{2}}{4P^{2}}}^{\frac{m}{2P}}dx_{2}\int_{\frac{m^{2}}{4P^{2}x_{2}}}^{1}dx_{1}\times$$

$$\times\Bigg{[}\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})+\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})-$$

$$\quad-\Big{(}\frac{d\sigma(t_{-})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})-\Big{(}\frac{d\sigma(t_{-})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})\Bigg{]}$$ (C.1.17)

C.2 Dvi masyvios dalelės

Daleliu kinematika šiuo atveju skiriasi dėl to, kad galinėje būsenoje yra dvi masyvios $\tau$ dalelės. Mandelstamo kintamasis $t$ išreiškiamas iš dvieju lygčiu, pašalinant $\tau^{+}$ dalelės trimati impulsa $\vec{k}_{2}$:

$$t=m^{2}-2x_{1}P\left(\sqrt{|\vec{k}_{2}|^{2}+m^{2}}-|\vec{k}_{2}|\cos\theta\right)$$ (C.2.1)

$$u=m^{2}-2x_{2}P\left(\sqrt{|\vec{k}_{2}|^{2}+m^{2}}+|\vec{k}_{2}|\cos\theta\right)=2m^{2}-t-s$$ (C.2.2)

Gaunami du sprendiniai:

$$t_{\pm}= \frac{1}{(x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta}\times$$

$$\times\Big{(}m^{2}((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)-4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\!\theta(x_{2}-x_{1}))\pm$$

$$\pm 4\cos\!\theta Px_{1}x_{2}\sqrt{4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}^{2}-m^{2}((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}\Big{)}$$ (C.2.3)

Iš (C.2) lygties randama

$$dt_{\pm}= \frac{1}{(x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta}\Big{(}-8P^{2}x_{1}^{2}x_{2}\cos\!\theta(x_{2}-x_{1})\pm$$

$$\quad\pm\frac{4Px_{1}x_{2}\cos^{2}\!\theta m^{2}(x_{1}-x_{2})^{2}}{\sqrt{4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}^{2}-m^{2}((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}}\pm$$

$$\quad\pm 4Px_{1}x_{2}\sqrt{4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}^{2}-m^{2}((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}\Big{)}+$$

$$+\frac{2\cos\!\theta(x_{1}-x_{2})^{2}}{((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)^{2}}\Big{(}-4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}(x_{1}+x_{2}+\cos^{2}\!\theta(x_{2}-x_{1}))\pm$$

$$\quad\pm 4Px_{1}x_{2}\cos\!\theta\sqrt{4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}^{2}-m^{2}((x_{1}+x_{2})^{2}-(x_{1}-x_{2})^{2}\cos^{2}\!\theta)}\Big{)}$$ (C.2.4)

Iš (C.2.1) ir (C.2.1) lygčiu, eliminavus $\cos\!\theta$, gaunama

$$|\vec{k}_{2}|=\frac{1}{4Px_{1}x_{2}}\sqrt{(sx_{1}+t(x_{1}-x_{2}))^{2}+m^{4}(x_{1}-x_{2})^{2}-2m^{2}(sx_{1}(x_{1}+x_{2})+t(x_{1}-x_{2})^{2})}$$ (C.2.5)

Dydis $t$ priklauso nuo pradiniu kvarku momentu daliu $x_{1}$ ir $x_{2}$, kurios nusako masės centro judėjima LAB sistemoje. Jis gali turėti viena arba dvi vertes priklausomai nuo tu momentu daliu [10]. Kintamieji $x_{1}$ ir $x_{2}$ gali turėti tik tokias vertes, kad užtektu energijos susidaryti dviem $\tau^{+}\tau^{-}$ dalelėm. Masės centro sistemoje turi galioti tokia nelygybė: $\sqrt{s}\geq 2m$. Ši nelygybė yra skaliarinė, todėl turi galioti ir laboratorinėje sistemoje:

$$4P^{2}x_{1}x_{2}\geq 4m^{2}$$ (C.2.6)

Gaunamos tokios kintamuju integravimo ribos

$$\int_{m^{2}/P^{2}}^{1}dx_{1}\int_{m^{2}/P^{2}x_{1}}^{1}dx_{2}$$ (C.2.7)

Kintamuju $x_{1}$ ir $x_{2}$ integravimo sritys skyla i dvi: pirma sritis yra ta, kur $t$ igyja viena leistina verte, antra - kur dvi vertes. Tos sritys randamos iš kvadratinės šaknies (C.2) lygtyje. Kintamasis $t$ turės viena reikšme ir kampo $\theta$ kosinusas galės igyti visas reikšmes, kai integravimo sritis yra

$$\int_{\frac{m}{2P-m}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m}{2P-m/x_{1}}}^{1}dx_{2}$$ (C.2.8)

ir (C.1) lygtyje imamas + ženklas. Ši sritis C.2 paveiksle pavadinta $I$.

C.2 pav.: Integravimo sritis pagal $x_{1}$ ir $x_{2}$ $Z^{0}$ ir $A^{\gamma}$ bozonu atveju. $\tau$ leptono masė $m=1.776$ GeV; protono energija $P=7$ TeV.

Kintamasis $t$ turės dvi reikšmes ir kampo $\theta$ kosinusas turės mažiausia galima reikšme, kai integravimo sritis yra

$$\int_{\frac{m}{P}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m^{2}}{P^{2}x_{1}}}^{\frac{m}{2P-m/x_{1}}}dx_{2}+\int_{\frac{m}{P}}^{1}dx_{2}\int_{\frac{m^{2}}{P^{2}x_{2}}}^{\frac{m}{2P-m/x_{2}}}dx_{1}$$ (C.2.9)

ir minimali kosinuso vertė yra

$$\cos\!\theta_{min}=\frac{\sqrt{m^{2}(x_{1}+x_{2})^{2}-4P^{2}x_{1}^{2}x_{2}^{2}}}{m\sqrt{(x_{1}-x_{2})^{2}}},$$ (C.2.10)

Integravimo sritis C.2 paveiksle pavadinta $II$ ir $III$.

Sklaidos skerspjūvio formulėje (B.2.5) diferencialas $dt$ perrašomas

$$dt=\left(\frac{dt}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta$$ (C.2.11)

Srityje, kurioje galima viena $t$ reikšmė, šis diferencialo pakeitimas yra toks paprastas. Srityje, kurioje galimos dvi $t$ reikšmės, pasirenkama integravimo sritis, kur $x_{1}>x_{2}$, C.2 paveiksle pažymėta $III$. Diferencialas šioje srityje yra

$$dt=\left(\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta-\left(\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\right)d\cos\!\theta$$ (C.2.12)

Integralas pagal $\cos\!\theta$ perrašomas taip (sritis, kur $x_{1}>x_{2}$):

$$\int_{\frac{m}{P}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m^{2}}{P^{2}x_{1}}}^{\frac{m}{2P-m/x_{1}}}dx_{2}\left[\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{t_{+}}\left(\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\right)-\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)_{t_{-}}\left(\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\right)\right]$$ (C.2.13)

Čia $\left(\frac{d\sigma}{dt}\right)$ yra sklaidos skerspjūvis (B.2.5), priklausantis nuo $t_{+}$ arba $t_{-}$.

Visas diferencialinis sklaidos skerspjūvis, iskaitant skirtingus kvarku skonius, $\tau^{+}$ dalelei išsisklaidyti LAB sistemoje kampais $0<\theta<\frac{\pi}{2}$ yra

$$\left(\frac{d\sigma}{d\cos\!\theta}\right)_{LAB}= \sum_{AB=u\overline{u},d\overline{d},s\overline{s}}\int_{\frac{m}{2P-m}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m}{2P-m/x_{1}}}^{1}dx_{2}\times$$

$$\times\Bigg{[}\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})+\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})\Bigg{]}+$$

$$+\sum_{AB=u\overline{u},d\overline{d},s\overline{s}}\int_{\frac{m}{P}}^{1}dx_{1}\int_{\frac{m^{2}}{P^{2}x_{1}}}^{\frac{m}{2P-m/x_{1}}}dx_{2}\times$$

$$\times\Bigg{[}\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})+\Big{(}\frac{d\sigma(t_{+})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{+}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})-$$

$$\quad-\Big{(}\frac{d\sigma(t_{-})}{dt}\Big{)}_{I}\Big{(}\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{1})f_{B}(x_{2})-\Big{(}\frac{d\sigma(t_{-})}{dt}\Big{)}_{II}\Big{(}\frac{dt_{-}}{d\cos\!\theta}\Big{)}f_{A}(x_{2})f_{B}(x_{1})\Bigg{]}$$ (C.2.14)